Klaipėdiečio įkurtas dinozaurų parkas vilioja lankytojus išskirtinėmis pramogomis

Ar žinote, kur Lietuvoje galima rasti mažąjį Disneilendą? Tik jame apsigyvenę ne pasakų herojai, o prieš 65 mln. metų egzistavę ir šiandien klaipėdiečio Andriaus Aušros, „Dino parkas“ įkūrėjo, atkurti autentiškų proporcijų dinozaurai.

„Buvome patys pirmieji ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse, sukūrę milžinišką beveik 40 dinozaurų parką. Lankytojų skaičius vis auga, bet nuolat sukame galvas, kaip juos pakviesti sugrįžti, apsilankyti dar kartą. Per šešerius sezonus išsiplėtėme keturis kartus ir tapome mažuoju Lietuvos Disneilendu“, – parko sėkme džiaugiasi Andrius Aušra, „Dino parkas“ įkūrėjas.

Susidūrė su dinozaurų skeptikais

Maždaug 50 proc. dinozaurų parko lankytojų sudaro turistai iš užsienio – Latvijos, Estijos, Lenkijos bei Rusijos. Pramogų parko įkūrėjas skaičiuoja, kad per sezoną daugiausiai dinozaurai yra sulaukę 120 tūkst. lankytojų antplūdžio.

Nors už bene kiekvienos sėkmės istorijos slypi atsidavimas ir didžiulis darbas, verslininkas A. Aušra verslo sėkmės kodą iššifravo kilus netikėtai idėjai, pareikalavusiai ilgų ir varginančių investicijų paieškų.

„Įsivaizduokite, ateini į banką ir pareiški, kad statysi dinozaurų parką ir tam reikia paskolos. Ko gero, atmetimo reakcija skamba tikrai logiškai? Susidariau įspūdį, kad didieji bankai į tokias idėjas žiūri labai atsainiai, jiems nesvarbu, kad mano verslo idėja – naujovė Lietuvoje, galinti padėti pritraukti daugiau turistų arba ištraukti šeimas iš namų, paįvairinti jų laisvalaikį“, – istorija dalijasi verslininkas.

 Visgi, A. Aušra rankų taip lengvai nenuleido, kol nesurado tų, kurie patikėtų jo idėja.

 „Jeigu ne tikėjimas savimi ir užsispyrimas, galbūt „Dino parkas“ ir nebūtų atsiradęs Lietuvoje. Po nesėkmingų bandymų gauti paskolas iš tiesų buvo nusivylimo, abejonių. Tuomet ir kilo mintis apsilankyti Medicinos banke. Ir štai – sklandžiai bendradarbiaujame jau daugiau kaip septynerius metus. Labiausiai džiugina tai, kad nebuvo bandyta stabdyti idėjų, atvirkščiai, jos buvo skatinamos. Šio banko specialistai viską paaiškino „žmonių kalba“, jaučiau visapusišką paramą ir palaikymą“, – pasakoja verslininkas.

Dinozaurai arčiau gamtos

„Dino parko“ įkūrėjas atvirauja, kad vaikystėje dinozaurais domėjosi tiek pat kiek ir eilinis vaikas, tačiau didžioji pažintis su jais prasidėjo po nesėkmingo buvusio verslo. Kad idėja įkurti dinozaurų parką pasiteisino, verslininkas sako supratęs jau pačiomis pirmosiomis veiklos dienomis.

„Lietuvoje trūko tokių pramogų, atradome savo nišą, todėl ir galime džiaugtis lankytojų gausa, susidomėjimu. Vienas svarbiausių kriterijų kuriant parką buvo, jog jis būtų šalia gamtos, miško, pievos, o dar geriau, kad šalia tyvuliuotų upelis, žmonės čia rastų, ką veikti, atsipalaiduotų ir aktyviai praleistų laisvalaikį. Norėjome kažko daugiau nei gali pasiūlyti miestas, nes visur tik kavinės, restoranai, o mes pritraukėme žmones grynu oru ir gamta, edukacine veikla vaikams. „Dino parkas“ veikė  ir ant vieno iš Vilniaus prekybos centro stogų, tačiau tai buvo trumpalaikis projektas, nes žmones labiau traukia gamta“, – pripažįsta A. Aušra.

Žiemą užkonservuoja

„Kai suradome medžiagų tiekėjus Kinijoje, jie bandė mus nuteikti, kad lietuviško klimato dinozaurų projekcijos neatlaikys. Ieškodami išeities, sugalvojome dinozaurus rudenį užkonservuoti, o pavasarį paruošti naujajam sezonui juos atrekonstruojant, kad dinozaurai visada atrodytų kaip gyvi ir mums pavyko“, – verslo pradžią prisimena vyras.

Pats įžymiausias parko dinozauras šiandien, anot verslininko, Tiranozauras Reksas, 6 m. ūgio ir 15 m. ilgio.

„Diplodokas, tiranozauras reks, jutaraptorius, vulkanodontas – visi jie yra natūralaus dydžio. Daug laiko praleidau domėdamasis, rinkdamas informaciją, net aplankiau visus kitus Europos dinozaurų parkus, kad sukurčiau autentiškas proporcijas, tokius dinozaurus, kokie egzistavo prieš 65 mln. metų. Šiandien 5 ha plote iš viso gyvena virš 40 dinozaurų“, – pasakoja parko įkūrėjas.

Reikalauja nuolatinės kaitos

„Būna, kad žmonės ir nusivilia atvažiavę ir neradę gyvų, vaikščiojančių dinozaurų, bet tai, kad visi dinozaurai yra realaus dydžio ir riaumoja irgi padaro įspūdį. Kiekvienas dinozauras viduje turi po keletą variklių. Vienas judina koją, kitas galvą, dar kitas – akis ar liežuvį. Vieno dinozauro riaumojimą net teko išjungti, nes gyvename šalia parko ir to dinozauro balsas ir dieną, ir naktį jau skambėdavo galvoje“, – juokauja verslo įkūrėjas.

Nuolatinis pramogų verslo iššūkis, pasak A. Aušros, niekada nesustoti vietoje ir nuolat atsinaujinti, pateikiant klientui vis naujas pramogas, kitaip klientų srautas sustotų.

„Norėdami ne tik pritraukti naujus klientus, bet ir išlaikyti senuosius, esame priversti nuolat atsinaujinti, ieškoti naujų sprendimų ir idėjų. Todėl parke galima išvysti ne tik dinozaurus, bet ir kitaip papramogauti, užsiimti edukacine veikla. Turiu ambicijų dinozaurų parkus įkurti ir kituose Lietuvos miestuose“, – apibendrina verslininkas.

ELTA
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Įvykiai
Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) distribucijos ir technologijų vystymo centru Baltijos jūros regione siekianti tapti Klaipėda, gegužės 15-16 dienomis, suburs šioje sferoje proveržį kuriančių verslo organizacijų atstovus. „Klaipėda LNG Forum 2019“ – didžiausias iki šiol uostamiestyje organizuotas SGD tematikos renginys, pateiksiantis itin platų įžvalgų spektrą apie skirtingas šios industrijos sritis. Forumą organizuoja Lietuvos SGD klasterio partneriai Kla...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Įvykiai
Klaipėdos jūrininkų ligoninė paminėjo savo veiklos 25-metį. Klaipėdos dramos teatre vykusiame šventiniame renginyje netrūko šiltų žodžių kolegoms, įvertinimų, padėkų, plojimų ir geros nuotaikos. Pasveikino Premjeras Šventėje dalyvauti negalėjęs Lietuvos Respublikos Premjeras Saulius Skvernelis perdavė sveikinimus Klaipėdos jūrininkų ligoninės bendruomenei ir padėkas. „ Gerbiami Klaipėdos Jūrininkų ligoninės darbuotojai, Jūsų pašaukimas ir kasdieninis darba...
Lietuvoje
Mokslas ir verslas vienija jėgas stiprinant Klaipėdos regiono moksleivių ir studentų technologinius gebėjimus ir žinias bei auginant jaunuosius talentus, kurių reikia perspektyviausioms šiandienos industrijoms. Toliaregiški tikslai balandžio 16 d. buvo įtvirtinti Klaipėdos universiteto (KU) ir tarptautinės kompanijos „Emerson" bendradarbiavimo sutartimi dėl „STEAM" centro vystymo. Dokumentą pasirašiusieji KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas ir „Eme...
Sveikata
Balandžio 16 dieną Klaipėdos dramos teatre įvyko neeilinė spaudos konferencija, kurią teatras surengė drauge su Klaipėdos jūrininkų ligoninės medikais – jie teatralus mokė teikti pirmąją pagalbą naudojant išorinį širdies masažuoklį (defibriliatorių).  Konferencijoje dalyvavo, išsamiai apie pirmosios pagalbos teikimą ir žmogaus gaivinimą defibriliatoriumi žurnalistams ir teatro darbuotojams pasakojo Lietuvos širdies asociacijos Klaipėdos skyriaus vadovė, Kl...
Laisvalaikis
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija stiprina bendradarbiavimą su mokslo įstaigomis. Įmonė neseniai pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Klaipėdos valstybine kolegija, kurią įprasmina šį trečiadienį organizuojama bendra mokslinė-praktinė konferencija.Vienas iš bendradarbiavimo tikslų - dalintis patirtimi bei žiniomis, organizuoti mokslinius tyrimus, bendradarbiauti ugdant studentų praktinius gebėjimus, bendradarbiauti skleidžiant Lietuvos kaip jūr...