Klaipėdos universiteto profesorius kalba apie Prūsiją ir prūsus

Balandžio 17 d. 19 val. Žvejų rūmuose Giedriaus Kuprevičiaus operoje „Prūsai“ virs aršios kovos bei širdį draskančios dramos sprendžiant, ką pasirinkti – meilę moteriai ar Tėvynei. Belaukiant Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro operos „Prūsai“ kalbiname Klaipėdos universiteto profesorių dr. Vygantą Vareikį.

Istorikas atskleidžia, kaip nūdienos lietuviai galėtų sergėtis prūsų tautos likimo: „Reikia nuolat kovoti už savo žemę, nes pralaimėjęs karą tapsi vergu. Tokia istorijos logika. Žemaičiai, kaip rodo istoriniai šaltiniai, kovodavo iki galo. Galbūt todėl lietuviai ir žemaičiai išliko?“

Pirmiausiai pažvelkime į operos „Prūsai“ librete vaizduojamus įvykius istoriko akimis...

Baltų pajūris buvo nuolat puldinėjamas vikingų, švedų, vėliau atėjo Vokiečių ordinas. Prūsų gentys germaniško etnoso buvo asimiliuotos prieš keletą šimtmečių ir taip išnyko viena baltiška šaka. Kai XIII a. pabaigoje kryžiuočiai pasiekė Nemuną, Lietuvos teritorija virto žūtbūtinių mūšių arena. Kryžiaus žygių metu prūsų gyvenamos teritorijos buvo nukariautos, gyventojai pavergti ir įbaudžiavinti, o vėliau palaipsniui asimiliuoti.

Herkus Mantas kaip asmenybė ir kaip operos personažas: kiek skirtumų galėtumėte įžvelgti? 

Išties reikėtų skirti Herkų Mantą kaip istorinę asmenybę, apie kurią byloja vokiečių metraščiai, ir mitologizuotą herojų, kuris iškyla meniniuose kūriniuose - Giedriaus Kuprevičiaus operoje “Prūsai” arba 1972 metais sukurtame lietuviškame kino filme “Herkus Mantas”. Jų gerbėjus turiu nuvilti: istoriniai šaltiniai nutyli Herkaus Manto meilės istorijos niuansus. Visiems viduramžių valdovams (taip pat – ir prūsų gentinės visuomenės vadams) svarbiausias dalykas buvo valdžia ir tėvonija, t. y. paveldėtos žemės, todėl jų santuokos buvo planuojamos iš anksto ir turėjo feodalinės žemėvaldos logiką. Nors prūsai neturėjo suformuotos feodalinio paveldėjimo sistemos, valdžia buvo svarbiau negu meilė... Tad šiuo atveju neverta painioti šaltiniais grįsto istorinio pasakojimo ir meninės fantazijos, grindžiamos vaizdais ir jausmais.

Ką apie Herkų Mantą žinome iš istorinių šaltinių?

Didžiojo prūsų sukilimo metu sukilo visos prūsų žemės. Prūsai išvadavo beveik visą savo teritoriją, jie sėkmingai veikė savo žemėse ir ilgai turėjo iniciatyvą, bet stipriausių kryžiuočių pilių paimti nesugebėjo. Herkus Mantas, būdamas įkaitu Vokietijoje, įgijo karybos įgūdžių, bet realiai jis buvo, pagal Petro Dusburgiečio Prūsijos žemės kroniką, tik notangų genties vadas, o bendriems sukilimo veiksmams vadovavo prūsų žemių karo vadų taryba.

Nors žemaičiai atėjo į pagalbą prūsams, bet dėl kryžiuočių kariuomenės nuolatinio papildymo riteriais iš Vakarų ir žiauraus teroro (prūsų gyvenviečių vyrus kryžiuočiai išžudydavo arba apakindavo, o moteris ir vaikus išsivesdavo su savimi) prūsai galiausiai palūžo.

Prūsų tauta išnyko: nebėra nei tokios šalies, nei tokios kalbos. Ar panaši grėsmė istorijos kataklizmuose reali visoms mažoms tautoms?

Iš tiesų, nebeliko ne tik prūsų genčių ir prūsų kalbos, bet ir valstybės, kuri gyvavo prūsų žemėse – Prūsijos kunigaikštystės ir Prūsijos karalystės. Vokiečiai po Antrojo pasaulinio karo buvo išstumti iš rytinės Baltijos regiono. O prūsų pavyzdys lietuviams yra nuolatinis priminimas, kas gali nutikti aukštu išsivystymo lygiu pasižymėjusiai tautai. Prūsų papuošalai, jų ginkluotė istorikams iki šiol kelia susižavėjimą.

Tad ko galėtume pasimokyti iš istorijos vingiuose visiems laikams pražuvusių prūsų?

Sudėtingas klausimas. Reikia nuolat kovoti už savo žemę, nes pralaimėjęs karą tapsi vergu. Tokia istorijos logika. Žemaičiai, kaip rodo šaltiniai, kovodavo iki galo, žūdavo (kaip rodo Dzintarės pilies prūsų žemėse apgultis), bet nepasiduodavo. Galbūt todėl lietuviai ir žemaičiai išliko?

Kaip manote, ar Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui reikalingi spektakliai, primenantys mūsų krašto istoriją?

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras turėtų orientuotis į kokybę ir kurti tokius spektaklius, kurie pritrauktų publiką iš visos Lietuvos. Klaipėda - svarbus Vakarų Lietuvos kultūrinės traukos  centras, tačiau jis turi tapti visos Lietuvos kultūrinės traukos centru. Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui, kuris po kelerių metų galės džiaugtis naujais moderniais rūmais, šiuo atžvilgiu tenka itin svarbus vaidmuo. Mano nuomone, jis turėtų orientuotis į veikalus, susietus su vokiečių ar skandinavų tradicija, baltišku identitetu ir jūrine kultūra. Istoriją meninėmis priemonėmis įmanoma pristatyti puikiai: garsios XIX a. italų ir prancūzų operos tai įrodė.

Kalbino Žaneta Skersytė

V.Vareikio asmeninio albumo nuotr.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras
Teatras Klaipėda Kultūra Prūsai Vareikis
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Būstas
Paskutinis vasaros mėnuo – laikas, kuomet į didžiuosius Lietuvos miestus, daugiausia sostinę, po vasaros atostogų sugrįžta studentai. Dažnas jų padedant tėvams ieško būsto, kuriam kelia tokius esminius kriterijus: vienam ar dviem jaunuoliams tinkamas buto dydis ir suplanavimas, protingo dydžio jo išlaikymo išlaidos, galimybė iš namų patogiai pasiekti universitetą ar kolegiją. Jaunuolių poreikius nagrinėjantys nekilnojamojo turto (NT) rinkos ekspertai besid...
Įvairios
Rugpjūčio 9-ąją programuotojų konferencijoje HDC2019 „Huawei“ nudžiugino savo gerbėjus naujienomis apie šviežutėlę „Android“ pagrindu veikiančią operacinę sistemą EMUI10. Būtent skirtingos EMUI versijos šiuo metu palaiko gyvybę gamintojo išmaniesiems telefonams, įskaitant ir naujausią P30 įrenginių seriją. Todėl kompanijos atstovai džiaugiasi, kad naujausias jų produktas dalį išmaniųjų telefonų leis atrasti iš naujo ir pasiūlys neregėtų galimybių. Dar išma...
Būstas
Jei gyvenime pritrūkote iššūkių, kraustykitės į naujus namus. Daugeliui šis procesas tampa tikru išbandymu – kokį būstą rinktis, kurioje vietoje, kokį biudžetą jam galite skirti ir galiausiai – kaip nauji namai turėtų atrodyti? Jei sklandžiai įveikėte etapus susijusius su būsto tipu, jo kaina ir pageidautina lokacija, vis dar laukia namų įrengimo galvosūkis. Kas naudingiau, rinktis būstą su daline ar pilna apdaila? Samdyti interjero dizainerį ar pasikliaut...
Būstas
AB Merko statyba apyvarta pirmąjį 2019 metų pusmetį pasiekė 27,4 mln. eurų ir buvo 34 proc. didesnė nei pernai tuo pačiu laikotarpiu (20,4 mln. eurų). Didžiausi 2019 metų pirmojo pusmečio bendrovės Merko statyba projektai yra verslo centro „Quadrum“ trečiojo korpuso statyba, viešbučio „Neringa“ rekonstrukcija, „Phillip Morris Lietuva“ gamyklos Klaipėdoje plėtros darbai, dviejų mokyklų Lukšinės ir Medeinos gatvėse Vilniuje statyba, daugiabučių gyvenamųjų na...
Įvykiai
Rugpjūčio 23 d. sukanka 30 metų nuo masinės Baltijos tautų akcijos „Baltijos kelias“, pranokusios visus organizatorių lūkesčius. 2 milijonų žmonių rankų grandinė sujungė 620 kilometrų nuo Vilniaus iki Talino. Kultūros ministerija kartu su kitomis institucijomis prisideda prie specialių Baltijos kelio 30-mečiui skirtų renginių. Nuo rugpjūčio 12 iki rugsėjo 9 d. Seimo Vitražo galerijoje veiks fotografo Romualdo Požerskio fotografijų paroda „Baltijos kelias“....
Įvykiai
Seimo narė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė siūlo atsisakyti kitais metais įsigaliosiančio draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais lauko kavinėse, neturinčiose stacionarios prekybos vietos, bei paplūdimiuose. Minėti draudimai buvo priimti dar 2017 metais, kartu su visu alkoholio kontrolės paketu.   „Kavinėse prisėdę žmonės toli gražu nėra didžiausi alkoholio vartotojai, taigi kol draudimas dar neįsigaliojo, kviečiu Seimą iš naujo apsispręst...
Įvykiai
Jau dešimtmetį kino po atviru dangumi seansus rengiantis „Kinas po žvaigždėmis“ kartu su Lietuvos kino centru šiais metais pristato ypatingą iniciatyvą – siekį lietuviška kino klasika suvienyti viso pasaulio lietuvius. Rugpjūčio 5 dieną užsienyje ir Lietuvoje įvyks „Lietuviško kino naktis“, kurios metu išvysime vieną gražiausių lietuviškų filmų – restauruotą Arūno Žebriūno „Riešutų duoną“ (1978 m.). Renginio širdimi pasirinkta Vilniaus Katedros aikštė, tač...
Verslas
Legendiniai, žygiavę kone per visą maištingą XX amžiaus istoriją, „Inkaro“ sportbačiai grįžta – menantys praeitį, bet prisitaikę prie šiandienos. Nuo 1933 m. savo istoriją skaičiuojantys „inkarai“ pradeda bičiulystę su aktyvaus laisvalaikio ir sporto aprangos prekės ženklu „Audimas“, išskirtinai prekiausiančiu atgimusiais „Inkaro“ sportbačiais. Pasitikti grįžtančią legendą susirinko būrys žinomų stileivų, jaučiančių nostalgiją šiems sportiniams bateliams....
Lietuvoje
Alytus gali didžiuotis parkais, ežero pakrantėmis, Nemuno krantais, romantiška atmosfera spinduliuojančiomis vaizdingomis apylinkėmis bei įdomia istorija. Alytiškiai ir miesto svečiai mėgsta laisvalaikį leisti gamtoje, vaikščiodami įvairiais miesto takais, kurių ilgis siekia apie 30 km. O kad pasivaikščiojimas būtų įdomesnis ir informatyvesnis, Alytaus miesto savivaldybė kartu su #walk15 sukūrė meilės istorijų taką.  Vaikščiodami šiuo taku galėsite ne tik...