Klaipėdos universiteto profesorius kalba apie Prūsiją ir prūsus

Balandžio 17 d. 19 val. Žvejų rūmuose Giedriaus Kuprevičiaus operoje „Prūsai“ virs aršios kovos bei širdį draskančios dramos sprendžiant, ką pasirinkti – meilę moteriai ar Tėvynei. Belaukiant Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro operos „Prūsai“ kalbiname Klaipėdos universiteto profesorių dr. Vygantą Vareikį.

Istorikas atskleidžia, kaip nūdienos lietuviai galėtų sergėtis prūsų tautos likimo: „Reikia nuolat kovoti už savo žemę, nes pralaimėjęs karą tapsi vergu. Tokia istorijos logika. Žemaičiai, kaip rodo istoriniai šaltiniai, kovodavo iki galo. Galbūt todėl lietuviai ir žemaičiai išliko?“

Pirmiausiai pažvelkime į operos „Prūsai“ librete vaizduojamus įvykius istoriko akimis...

Baltų pajūris buvo nuolat puldinėjamas vikingų, švedų, vėliau atėjo Vokiečių ordinas. Prūsų gentys germaniško etnoso buvo asimiliuotos prieš keletą šimtmečių ir taip išnyko viena baltiška šaka. Kai XIII a. pabaigoje kryžiuočiai pasiekė Nemuną, Lietuvos teritorija virto žūtbūtinių mūšių arena. Kryžiaus žygių metu prūsų gyvenamos teritorijos buvo nukariautos, gyventojai pavergti ir įbaudžiavinti, o vėliau palaipsniui asimiliuoti.

Herkus Mantas kaip asmenybė ir kaip operos personažas: kiek skirtumų galėtumėte įžvelgti? 

Išties reikėtų skirti Herkų Mantą kaip istorinę asmenybę, apie kurią byloja vokiečių metraščiai, ir mitologizuotą herojų, kuris iškyla meniniuose kūriniuose - Giedriaus Kuprevičiaus operoje “Prūsai” arba 1972 metais sukurtame lietuviškame kino filme “Herkus Mantas”. Jų gerbėjus turiu nuvilti: istoriniai šaltiniai nutyli Herkaus Manto meilės istorijos niuansus. Visiems viduramžių valdovams (taip pat – ir prūsų gentinės visuomenės vadams) svarbiausias dalykas buvo valdžia ir tėvonija, t. y. paveldėtos žemės, todėl jų santuokos buvo planuojamos iš anksto ir turėjo feodalinės žemėvaldos logiką. Nors prūsai neturėjo suformuotos feodalinio paveldėjimo sistemos, valdžia buvo svarbiau negu meilė... Tad šiuo atveju neverta painioti šaltiniais grįsto istorinio pasakojimo ir meninės fantazijos, grindžiamos vaizdais ir jausmais.

Ką apie Herkų Mantą žinome iš istorinių šaltinių?

Didžiojo prūsų sukilimo metu sukilo visos prūsų žemės. Prūsai išvadavo beveik visą savo teritoriją, jie sėkmingai veikė savo žemėse ir ilgai turėjo iniciatyvą, bet stipriausių kryžiuočių pilių paimti nesugebėjo. Herkus Mantas, būdamas įkaitu Vokietijoje, įgijo karybos įgūdžių, bet realiai jis buvo, pagal Petro Dusburgiečio Prūsijos žemės kroniką, tik notangų genties vadas, o bendriems sukilimo veiksmams vadovavo prūsų žemių karo vadų taryba.

Nors žemaičiai atėjo į pagalbą prūsams, bet dėl kryžiuočių kariuomenės nuolatinio papildymo riteriais iš Vakarų ir žiauraus teroro (prūsų gyvenviečių vyrus kryžiuočiai išžudydavo arba apakindavo, o moteris ir vaikus išsivesdavo su savimi) prūsai galiausiai palūžo.

Prūsų tauta išnyko: nebėra nei tokios šalies, nei tokios kalbos. Ar panaši grėsmė istorijos kataklizmuose reali visoms mažoms tautoms?

Iš tiesų, nebeliko ne tik prūsų genčių ir prūsų kalbos, bet ir valstybės, kuri gyvavo prūsų žemėse – Prūsijos kunigaikštystės ir Prūsijos karalystės. Vokiečiai po Antrojo pasaulinio karo buvo išstumti iš rytinės Baltijos regiono. O prūsų pavyzdys lietuviams yra nuolatinis priminimas, kas gali nutikti aukštu išsivystymo lygiu pasižymėjusiai tautai. Prūsų papuošalai, jų ginkluotė istorikams iki šiol kelia susižavėjimą.

Tad ko galėtume pasimokyti iš istorijos vingiuose visiems laikams pražuvusių prūsų?

Sudėtingas klausimas. Reikia nuolat kovoti už savo žemę, nes pralaimėjęs karą tapsi vergu. Tokia istorijos logika. Žemaičiai, kaip rodo šaltiniai, kovodavo iki galo, žūdavo (kaip rodo Dzintarės pilies prūsų žemėse apgultis), bet nepasiduodavo. Galbūt todėl lietuviai ir žemaičiai išliko?

Kaip manote, ar Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui reikalingi spektakliai, primenantys mūsų krašto istoriją?

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras turėtų orientuotis į kokybę ir kurti tokius spektaklius, kurie pritrauktų publiką iš visos Lietuvos. Klaipėda - svarbus Vakarų Lietuvos kultūrinės traukos  centras, tačiau jis turi tapti visos Lietuvos kultūrinės traukos centru. Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui, kuris po kelerių metų galės džiaugtis naujais moderniais rūmais, šiuo atžvilgiu tenka itin svarbus vaidmuo. Mano nuomone, jis turėtų orientuotis į veikalus, susietus su vokiečių ar skandinavų tradicija, baltišku identitetu ir jūrine kultūra. Istoriją meninėmis priemonėmis įmanoma pristatyti puikiai: garsios XIX a. italų ir prancūzų operos tai įrodė.

Kalbino Žaneta Skersytė

V.Vareikio asmeninio albumo nuotr.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras
Teatras Klaipėda Kultūra Prūsai Vareikis
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Įvykiai
Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) distribucijos ir technologijų vystymo centru Baltijos jūros regione siekianti tapti Klaipėda, gegužės 15-16 dienomis, suburs šioje sferoje proveržį kuriančių verslo organizacijų atstovus. „Klaipėda LNG Forum 2019“ – didžiausias iki šiol uostamiestyje organizuotas SGD tematikos renginys, pateiksiantis itin platų įžvalgų spektrą apie skirtingas šios industrijos sritis. Forumą organizuoja Lietuvos SGD klasterio partneriai Kla...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Įvykiai
Klaipėdos jūrininkų ligoninė paminėjo savo veiklos 25-metį. Klaipėdos dramos teatre vykusiame šventiniame renginyje netrūko šiltų žodžių kolegoms, įvertinimų, padėkų, plojimų ir geros nuotaikos. Pasveikino Premjeras Šventėje dalyvauti negalėjęs Lietuvos Respublikos Premjeras Saulius Skvernelis perdavė sveikinimus Klaipėdos jūrininkų ligoninės bendruomenei ir padėkas. „ Gerbiami Klaipėdos Jūrininkų ligoninės darbuotojai, Jūsų pašaukimas ir kasdieninis darba...
Lietuvoje
Mokslas ir verslas vienija jėgas stiprinant Klaipėdos regiono moksleivių ir studentų technologinius gebėjimus ir žinias bei auginant jaunuosius talentus, kurių reikia perspektyviausioms šiandienos industrijoms. Toliaregiški tikslai balandžio 16 d. buvo įtvirtinti Klaipėdos universiteto (KU) ir tarptautinės kompanijos „Emerson" bendradarbiavimo sutartimi dėl „STEAM" centro vystymo. Dokumentą pasirašiusieji KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas ir „Eme...
Sveikata
Balandžio 16 dieną Klaipėdos dramos teatre įvyko neeilinė spaudos konferencija, kurią teatras surengė drauge su Klaipėdos jūrininkų ligoninės medikais – jie teatralus mokė teikti pirmąją pagalbą naudojant išorinį širdies masažuoklį (defibriliatorių).  Konferencijoje dalyvavo, išsamiai apie pirmosios pagalbos teikimą ir žmogaus gaivinimą defibriliatoriumi žurnalistams ir teatro darbuotojams pasakojo Lietuvos širdies asociacijos Klaipėdos skyriaus vadovė, Kl...
Laisvalaikis
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija stiprina bendradarbiavimą su mokslo įstaigomis. Įmonė neseniai pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Klaipėdos valstybine kolegija, kurią įprasmina šį trečiadienį organizuojama bendra mokslinė-praktinė konferencija.Vienas iš bendradarbiavimo tikslų - dalintis patirtimi bei žiniomis, organizuoti mokslinius tyrimus, bendradarbiauti ugdant studentų praktinius gebėjimus, bendradarbiauti skleidžiant Lietuvos kaip jūr...