5 taisyklės, kaip tinkamai laikyti po švenčių likusį maistą

Nors ruošiant šventinį stalą dažniausiai atrodo, kad šįkart vaišių bus „kaip tik“, šventinių patiekalų, kaip taisyklė, visuomet lieka. Visko suvalgyti nepavyksta, bet išmesti irgi nekyla ranka – kaip laikyti po šventės likusį maistą, kad jo būtų galima skanauti vėliau?

Per šventes nesuvalgyti maisto likučiai vartoti tinkami dar apie porą dienų. Tiesa, tam, kad atlikę patiekalai ir vėliau būtų skanūs, o taip pat nekeltų pavojaus virškinimui, jais reikia tinkamai pasirūpinti.

Skirtingus atlikusius patiekalus reikia laikyti skirtingai – vienus būtina laikyti kuo žemesnėje temperatūroje, šaldytuve paliekant kaip galima giliau, kitus tinka laikyti šilčiau, todėl galima sudėti į šaldytuvo lentynas, treti tuo tarpu drąsiai gali būti užšaldyti ir suvartoti net gerokai vėliau.

Pagrindinės maisto likučių laikymo taisyklės:

  • Į šaldytuvą – tik atvėsinti patiekalai

Svarbu atminti, kad į šaldytuvą galima dėti tik tokius patiekalus, kurie jau yra pilnai atvėsę. Nei vis dar garuojantiems, nei bent šiek tiek šiltiems maisto gaminiams šaldytuve ne vieta. Taip pat, kaip ir per ilgai užsibuvę kambario temperatūroje, staiga patekę į šaltą temperatūrą patiekalai praranda savo išvaizdą ir skonines savybes. Be to, į šaldytuvą padėtas karštas ar šiltas patiekalas gali neigiamai paveikti kitus, aplink esančius produktus.

  • Tinkamai parinkti temperatūrą

Optimali šaldytuve vyraujanti temperatūra yra apie 4-6 laipsnius. Šalčiausia yra apatinėse šaldytuvo lentynose (maždaug apie 4 laipsniai), taigi čia reikėtų laikyti tuos patiekalus, kurie genda greičiausiai, pavyzdžiui, atlikusias mišraines ar salotas, taip pat pieniškus skanėstus. Šiek tiek šilčiau yra šaldytuvo viršuje, kur temperatūra gali siekti net iki 10 laipsnių. Taigi viršutinėse lentynose tinka laikyti ilgiau stovėti galinčius patiekalus. Pavyzdžiui, raudoną mėsą, rūkytus ar konservuotus gaminius.  

  • Gaminti tik „paskutinę minutę“

Kad ir kaip norėtųsi visus šventinius patiekalus paruošti kaip tik galima anksčiau, tam, kad nesuvalgyti maisto likučiai būtų tinkami vartoti ilgiau, imtis gaminti reiktų kaip įmanoma arčiau šventės pradžios. Planuoti laiką bus lengviau, jei iš anksto atliksite paruošiamuosius darbus. Pavyzdžiui, mišrainėms skirtus ingredientus galima supjaustyti jau ryte ir perdien laikyti atskiruose indeliuose, o sumaišyti tik artėjant vakarui, pyrago tešlą užmaišyti iš ryto, o skirtingus marinatus paruošti netgi iš vakaro. Kuo vėliau bus pagamintas maistas, tuo ilgiau jis galios.

  • Suvynioti arba pridengti

Tam, kad po švenčių „užsilikę“ patiekalai ar maisto produktai būtų galimi valgyti kuo ilgiau, reikia užtikrinti kuo mažesnę jų sąveiką su vyraujančia aplinka – sandariai uždengti, kad į indą su maistu patektų kuo mažiau oro, arba suvynioti į maistinę plėvelę, foliją ar sudėti į maišelius. Kuo mažiau deguonies pasieks maistą, tuo ilgiau jis išliks maistingas. Be to, skirtingi kvapai nesimaišys tarpusavyje.

  • Idėja – užšaldyti

Dalis šventinių patiekalų, jei tik lieka nesuvartoti, gali būti tinkami palikti šaldymo kameroje. Tuomet juos galima suvartoti net ir gerokai vėliau, nei baigėsi šventės.

Užšaldyti maisto gaminius ar pavienius produktus reikia sandariai juos sufasavus indeliuose ar maistiniuose maišeliuose. Šaldymo kameroje palikti galima ir kepti paruoštus mėsos patiekalus, ir įvairius virtinius ar panašius gaminius, ir termiškai neapdorotas daržoves. 

Nemokami Vilniaus skelbimai

VAIŠĖS ŠVENTINIAI PATIEKALAI MAISTO LIKUČIAI
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Įvykiai
Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) distribucijos ir technologijų vystymo centru Baltijos jūros regione siekianti tapti Klaipėda, gegužės 15-16 dienomis, suburs šioje sferoje proveržį kuriančių verslo organizacijų atstovus. „Klaipėda LNG Forum 2019“ – didžiausias iki šiol uostamiestyje organizuotas SGD tematikos renginys, pateiksiantis itin platų įžvalgų spektrą apie skirtingas šios industrijos sritis. Forumą organizuoja Lietuvos SGD klasterio partneriai Kla...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Įvykiai
Klaipėdos jūrininkų ligoninė paminėjo savo veiklos 25-metį. Klaipėdos dramos teatre vykusiame šventiniame renginyje netrūko šiltų žodžių kolegoms, įvertinimų, padėkų, plojimų ir geros nuotaikos. Pasveikino Premjeras Šventėje dalyvauti negalėjęs Lietuvos Respublikos Premjeras Saulius Skvernelis perdavė sveikinimus Klaipėdos jūrininkų ligoninės bendruomenei ir padėkas. „ Gerbiami Klaipėdos Jūrininkų ligoninės darbuotojai, Jūsų pašaukimas ir kasdieninis darba...
Lietuvoje
Mokslas ir verslas vienija jėgas stiprinant Klaipėdos regiono moksleivių ir studentų technologinius gebėjimus ir žinias bei auginant jaunuosius talentus, kurių reikia perspektyviausioms šiandienos industrijoms. Toliaregiški tikslai balandžio 16 d. buvo įtvirtinti Klaipėdos universiteto (KU) ir tarptautinės kompanijos „Emerson" bendradarbiavimo sutartimi dėl „STEAM" centro vystymo. Dokumentą pasirašiusieji KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas ir „Eme...
Sveikata
Balandžio 16 dieną Klaipėdos dramos teatre įvyko neeilinė spaudos konferencija, kurią teatras surengė drauge su Klaipėdos jūrininkų ligoninės medikais – jie teatralus mokė teikti pirmąją pagalbą naudojant išorinį širdies masažuoklį (defibriliatorių).  Konferencijoje dalyvavo, išsamiai apie pirmosios pagalbos teikimą ir žmogaus gaivinimą defibriliatoriumi žurnalistams ir teatro darbuotojams pasakojo Lietuvos širdies asociacijos Klaipėdos skyriaus vadovė, Kl...
Laisvalaikis
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija stiprina bendradarbiavimą su mokslo įstaigomis. Įmonė neseniai pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Klaipėdos valstybine kolegija, kurią įprasmina šį trečiadienį organizuojama bendra mokslinė-praktinė konferencija.Vienas iš bendradarbiavimo tikslų - dalintis patirtimi bei žiniomis, organizuoti mokslinius tyrimus, bendradarbiauti ugdant studentų praktinius gebėjimus, bendradarbiauti skleidžiant Lietuvos kaip jūr...