Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos vairuotojų įpročiai laukiant žalio šviesoforo signalo

Kas penktas vairuotojas Kaune, laukdamas žalio šviesoforo signalo, mėgaujasi kava ar kitu gėrimu arba užkandžiais. Tuo tarpu Vilniuje bemaž tiek pat vairuotojų, sustoję prie sankryžų, ima naršyti telefone. Tapšnoti išmaniuosius mėgsta ir klaipėdiečiai, tačiau pastarieji už vairo rečiausiai užsiima pašalinėmis veiklomis.

Tokius didmiesčių vairuotojų skirtumus atskleidė draudimo bendrovės BTA inicijuotas tyrimas, prie sankryžų stebint daugiau nei 1200 vairuotojų elgseną rytinio ir vakarinio piko metu.

Nedrausmingiausios vairuotojos – kaunietės

Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovo Andriaus Žiukelio teigimu, elgsenos stebėjimo eksperimentas atskleidė, jog vairuotojų elgesio skirtumai ryškūs ne tik tarp miestų, bet ir tarp lyčių. Nedrausmingumo rodikliais ryškiai išsiskiria Kaunas, mat čia vairuotojai, o ypač moterys, tiek rytinio, tiek vakarinio piko metu yra mažiausiai susikoncentravusios į kelią.

„Iš tyrimo matome, kad pavojingiausia vairuoti Kaune vakarinio piko metu, nes tuo metu čia bendras drausmingų vairuotojų skaičius tesiekia 11 proc. Tuo tarpu vakarais Vilniuje pastebėta 49 proc., o Klaipėdoje net 64 proc. vairuotojų neužsiima pašaline veikla. Nedrausmingiausios vairuotojos ir rytais, ir vakarais iš visų stebėtų yra kaunietės: iš viso Kaune užfiksuota vos 16 proc. drausmingų moterų ir tik 28 proc. į kelią susikoncentravusių vyrų“, – tyrimo rezultatus komentuoja A. Žiukelis.

Veiklos, kurios atitraukia vairuotų dėmesį, skirtinguose miestuose taip pat skiriasi. Kol vieni už vairo mėgina pasistiprinti, kiti niekaip negali atsitraukti nuo informacijos srautų.

„Didžioji dalis nedrausmingų vairuotojų Kaune eksperimento metu užkandžiavo arba gėrė kavą, tuo tarpu Vilniuje ir Klaipėdoje – naršė mobiliuosiuose. Įdomu tai, kad kauniečiams už vairo dažniau nei kitų didmiesčių gyventojams kyla noras pasigražinti. Šiaip jau tas faktas, kad vos kas antras vairuotojas sostinėje sustojęs prie sankryžos žiūri į kelią yra skandalingas. Atidumas, dėmesio koncentracija ir reakcija į besikeičiančias aplinkybes – esminė saugaus eismo sąlyga, o Vilniaus ir Kauno vairuotojai, panašu, situaciją vertina pernelyg atlaidžiai ir neįvertina rytinio bei vakarinio piko rizikų“, – komentuoja specialistas. 

Vyrai – užkandžiauja, moterys – naršo

Pasak A. Žiukelio, tyrimas atskleidė, kad moterys visuose miestuose dažniau nei vyrai naršo telefone, kalba be laisvų rankų įrangos ir beveik 3 kartus dažniau žiūri į veidrodį, gražinasi. Vyrai – dažniau nei moterys užkandžiauja prie vairo ir yra labiau išsiblaškę vakarais.

„Vakarinio piko metu pastebėta, kad vairuotojų budrumas sumažėja: Vilniuje ir Kaune padaugėja naršančiųjų telefone, be laisvų rankų įrangos kalbančiųjų skaičius, Kaune 13 procentinių punktų, nuo 10 iki 23 proc., padidėja besigražinančiųjų skaičius“, – sako A. Žiukelis.

Eksperimentas parodė, kad bendri drausmės prie vairo rodiklių vidurkiai rytais ir vakarais yra apylygiai, skiriasi tik tai, ką vairuotojai veikia nežiūrėdami į kelią.

Spūstis padidiname patys?

Pasak A. Žiukelio, tai, kad bet kokia pašalinė veikla prie vairo gali turėti skaudžių pasekmių, daugelis, deja, supranta tik teoriškai. Ir tik retas susimąsto, kad papildomi užsiėmimai ir yra viena iš spūsčių priežasčių.

„Stovint spūstyje noras užsiimti pašaline veikla daugeliui išauga, kyla mintis kažkam paskambinti, pažiūrėti, kas įvyko feisbuke. Tačiau toks dėmesio nukreipimas ir „miegojimas“ kelyje, yra viena iš priežasčių, kodėl turime tokias dideles spūstis. Pagalvokite: keli vairuotojai, laiku nepajudėję iš vietos ir „pramiegoję“ bent po pusę šviesoforo ciklo, kurio metu galima pervažiuoti sankryžą, sukuria už savęs dar didesnę spūstį. Tokiomis aplinkybėmis kaip tik būtina būti maksimaliai budriam, stebėti situaciją, pajudėti laiku. Jei automobilis stovi, tai nereiškia, kad tuo metu galima skrajoti padebesiais ar tvarkyti darbinius reikalus“, – įsitikinęs BTA specialistas.

Dar vienas prieštaringai vertinamas dėmesį blaškantis vairuotojų veiksmas – kalbėjimas telefonu.

„Nors KET numato, kad galima kalbėti telefonu naudojantis laisvų rankų įranga, bet esu įsitikinęs, jog tai vis tik nėra gerai. Juk kai dalyvaujame pokalbyje, mes iš dalies nedalyvaujame eisme, o vairavimas tampa antraeiliu dalyku. Be to, kalbėdami telefonu galime sužinoti svarbių ar netikėtų naujienų, emocingai reaguoti. Ir tuomet kyla klausimas, ar įmanoma išsiblaškius ir mintimis esant jau kitur, saugiai vairuoti? Deja, bet manau, kad ne“, – sako A. Žiukelis.

Anot jo, vairuojant valgymas ar gėrimas taip pat kelia pavojų, kad apsipilsite ar nutiks kita nelaimė, dėl ko taip pat kurį laiką negalėsite skirti tinkamo dėmesio vairavimui.

„Prisiminkite, kad vairuodami jūs dirbate, todėl tikrai neturėtumėte atsiliepti į telefono skambučius, naršyti telefone. Ir šis pagrindinis jūsų darbas kartais iš tiesų yra gyvybės ir mirties klausimas“, – įsitikinęs specialistas.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, pernai sankryžose užfiksuoti 905 eismo įvykiai – 5 proc. daugiau nei 2016 m.

VILNIAUS VAIRUOTOJAI KAUNO VAIRUOTOJAI KLAIPĖDOS VAIRUOTOJAI VAIRAVIMO ĮPROČIAI BTA
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Sveikata
Kraujo donorystė ir profesionalus ar aktyvus sportas suderinama, jei abi šios veiklos yra planuojamos iš anksto. Paaukojus kraujo į treniruotes reikėtų grįžti palengva, nepervargti, prižiūrėti mitybą“, – pataria klubo Vilniaus „Rytas“ treneris Evaldas Kandratavičius. Jo treniruojamų krepšininkų manymu, didelis privalumas, jei sportuojantis žmogus aukoja kraujo. Kraujo donorystė svarbi ir sportininkams Vilniaus „Rytas“ klubo krepšininkas Mindaugas Girdžiūna...
Įvykiai
„Wizz Air“, sparčiausiai auganti aviakompanija Europoje ir pirmaujanti žemų sąnaudų oro bendrovė centrinėje ir Rytų Europoje, pervežė 7 milijonus keleivių Lietuvos žemų sąnaudų maršrutais. Laimingoji 7-milijoninė keleivė atvyko į Vilniaus oro uostą iš Eindhoveno ir jai buvo įteiktas bendrovės kelionės čekis.   „Džiaugiamės šiuo itin svarbiu visai bendrovei pasiekimu Lietuvoje. Nuo pat pirmojo mūsų skrydžio prieš septynerius metus iš Vilniaus 2011 m. baland...
Įvykiai
Daugiau kaip 40 Lietuvos profesinių sąjungų vieningai skelbia palaikymą mokytojams ir rengia masinę protesto akciją „Paskutinis skambutis“. Sekmadienį, 14 valandą numatomos eitynės ir protesto mitingas prie Vyriausybės. Su mokytojais ir už mokytojus. Šia akcija norima parodyti, kad pedagogai yra ne vieni ir  visuomenė solidarizuojasi su mokytojais ir kad  kiekvieno mokytojo reikalas tampa bendru reikalu.  14 valandą gyva žmonių grandine susikabins rankomis...
Įvykiai
Gruodžio 3 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vyko padėkos vakaras, į kurį  susirinko daugiau nei keturi šimtai savanorių iš visos Lietuvos, paskyrusių savo laiko Lietuvai – įvairioms savanorystės veikloms. Filharmonijoje vyko vieno iš kertinių valstybės atkūrimo šimtmečio projektų „Šimtmečio dovanos“ finalinis renginys. Vos kiek daugiau nei prieš metus startavęs „Šimtmečio dovanų“ projektas suvienijo daugiau nei 400 000 žmonių, kurie Lietuvai padova...
Gamta
„Pastarąjį dešimtmetį Kalėdos daug dažniau būna su lietumi nei su sniegu. Aš sakyčiau, kad labiau reikėtų tikėtis Kalėdų be sniego“, – portalui LRT.lt sako VU Geomokslų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas, klimatologas Justinas Kilpys. Kad per šventės galėsime džiaugtis sniegu, negarantuoja ir etnologas Libertas Klimka, kuris dar rudenį pasinaudojo liaudies išmintimi ir nuspėjo, kad žiema bus be didesnių šalčių.  Galimi staigūs svyravimai ir Kalėdos b...
Laisvalaikis
Pastaraisiais metais nuolat augantis vergų skaičius rodo, kad visuotinės žmogaus teisių deklaracijos skelbimai dėl vergovės ir prekybos žmonėmis uždraudimo gali virsti tuščiu garsu, jei tokiems reiškiniams nebus aktyviai priešinamasi. Tai, kad dabar nemažai civilizuoto pasaulio žmonių džiaugiasi laisve, yra didelis, neseniai iškovotas laimėjimas, dalinė pergalė prieš vieną nemaloniausių ir seniausių institucijų – vergovę. Ji buvo žinoma visuose žemynuose (...
Laisvalaikis
Į Lietuvą, Vilniaus „Siemens“ areną, pirmą kartą atvykstančios trupės „The Illusionists“ magas portugalas Luis de Matos vadinamas Magijos meistru. Jis magijos klasikos ekspertas, sukaupęs daugiau nei 5 tūkst. magijos knygų, parašytų nuo XVI a., biblioteką ir pelnęs ne vieną dešimtį garbių apdovanojimų. Per futbolo stadiono Porto mieste, Portugalijoje, atidarymą jis vienu metu pradangino 52 001 šilkinę nosinaitę ir pateko į Gineso rekordų istoriją. „Aš esu...
Laisvalaikis
Atvėsus orams ir užšalus sekliesiems šalies vandens telkiniams, aplinkosaugininkai primena žvejams mėgėjams, kad privalu laikytis žvejybos ant ledo reikalavimų ir elgtis atsakingai. Artimiausiomis dienomis, kaip praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LHMT), ledo danga jau susidarys ir vidutinio gylio ežeruose. Ledas laikomas nesaugiu, jeigu yra plonesnis nei 7 cm. Jis formuojasi nuo priekrantės zonos, todėl yra saugus tik...
Laisvalaikis
Lietuvos kino centras visuomenei pristato tris naujai restauruotus kino filmus. Po 60-ies metų į šalies kino teatrų ekranus sugrįžta naujai atgimęs pirmasis lietuviškas filmas vaikams, režisieriaus Vytauto Mikalausko „Žydrasis horizontas" (1957), pripažinimą pelnęs debiutinis Vytauto Žalakevičiaus ilgametražis filmas „Adomas nori būti žmogumi" (1959) ir kiek jaunesnė legendinė Gyčio Lukšo psichologinė drama „Vasara baigiasi rudenį" (1981), kuriai išvysti d...