Tautiečiai įsimylėję skandinavišką interjerą, o namų širdimi laiko svetainę

Bent kartą per metus namų interjero pokyčius inicijuoja 30 proc. šalies gyventojų, o pirmenybę teikia skandinaviškam interjero stiliui. Tokius rezultatus atskleidė parodos „Baldai. Dizainas. Interjeras“ lankytojų apklausa. Specialistų teigimu, tai rodo, kad vis dažniau namus įsirenkame ir įsirengiame ne visam gyvenimui, tampame mobilesni ir jaučiamės ekonomiškai saugesni.

Vieni namai ne visam gyvenimui

Parodų ir kongresų centre „Litexpo“ jau 24-tą kartą vykstančioje parodoje surengta apklausa atskleidė, kad interjero pokyčius dažniau linkusios inicijuoti moterys. 17 proc. jų teigia norinčios interjerą atnaujinti ir keisti bent kartą per metus. Tuo tarpu vyrai teigia, kad pokyčių jiems norisi gerokai rečiau – kas 5 ar 10 metų.

„Tokie rezultatai rodo, kad Lietuvoje situacija nedaug skiriasi nuo Europoje vyraujančių tendencijų. Čia žmonės teigia vidutiniškai namų interjerą keičiantys kas 5–7 metus. Ši tendencija siejasi tiek su atgautu ekonominiu saugumu, tiek ir su moderniu gyvenimo būdu, įsitvirtinančiu supratimu, kad gyvenamąją vietą renkamės ne vieną kartą visam gyvenimui. Tiesiog tapome gerokai mobilesni, būstą keičiame ir „išaugame“ dažniau, todėl ir į namų įrengimą, interjerą žiūrime lanksčiai, kūrybiškai, esame nusiteikę jį keisti“, – sako interjero dizainerė Lina Kalinauskaitė-Forsman.

Specialistės teigimu, stebima ir dar viena tendencija – į baldus vis dažniau žvelgiama kaip į ilgalaikę investiciją, todėl ieškoma sprendimų, kurie leistų juos atnaujinti minimaliomis pastangomis, o priežiūra būtų paprasta ir draugiška aplinkai.

„Įsigijus kokybiškus, patvarius, gero dizaino lengvai prižiūrimus baldus poreikis juos dažnai keisti labai sumažėja. Be to, stiprėja pirkėjų orientacija į aplinkos tausojimą, tvarumą, tad ieškoma sprendimų, kurie būtų ilgaamžiai. Lengvai prižiūrimos medžiagos, nuvelkami minkštų baldų gobelenai, vien vandeniu valomos medžiagos – tai leidžia užsitikrinti, jog baldas tarnaus ilgai, ir dėl jo nereiks sukti galvos, o tai šiuolaikiniam žmogui yra vienas svarbiausių kriterijų“, – pasirinkimo subtilybes aiškina dizainerė.

Svetainė su sofa – namų širdis

Apklausos duomenimis, namų širdimi daugelis (35 proc.) parodos lankytojų laiko svetainę, o svarbiausiu namų baldu įvardija sofą. Pasak specialistų tokios tendencijos atspindi, jog gyvename skubos laikais ir daug dalykų darome vienu metu.

„Tai, kad dominuoja sofa, o ne, pavyzdžiui, stalas, mano galva, reiškia kelis dalykus. Viena vertus, tai rodo, kad būstai yra santykinai maži, erdvės virsta multifunkcinėmis ir ant sofos praleidžiama daug laiko ne tik ilsintis, bendraujant, bet ir valgant ar net dirbant. Kita vertus, tai rodo, kad stalas, kaip namų širdis ir visą šeimą telkianti vieta dar neprigijo, o valgymo prie bendro stalo kultūra dar turi daug potencialo augti“, – įsitikinusi L. Kalinauskaitė-Forsman.

Jos teigimu, virtuvė daugeliui taip pat asocijuojasi su darbu, tuo tarpu svetainė – su poilsiu ir laisvalaikiu.

„Klasikiniame būste nuo senų laikų visi kambariai ir patalpos būdavo atskirtos, kiekviena iš jų turėjo aiškiai apibrėžtą savo funkciją. Virtuvė buvo ta vieta, kurioje gaminama, valgomasis – kambarys, kuriame valgoma, o štai svetainė buvo socialiausia erdvė, kurioje priimami svečiai, leidžiamas laisvalaikis. Dabar tokių griežtų perskyrų nebelikę, viską visose erdvėse darome ko ne vienu metu. Tačiau panašu, kad virtuvė vis dar turi tą ko ne archajinę sąsają su darbu ir užimtumu, o svetainė suvokiama kaip poilsio erdvė“, – aiškina specialistė.

Nesikeičiantis lietuvių favoritas – skandinaviškas stilius

Paklausus, koks interjero stilius parodos lankytojų favoritas – daugiausiai simpatijų sulaukė skandinaviškas interjeras (24 proc.). Taip pat daug gerbėjų turi ir klasikinis interjeras – jį mėgstamiausiu įvardijo 23 proc. respondentų.

Pasak dizainerės, toks nuomonių pasiskirstymas atspindi ilgametes tendencijas – iš tiesų žavimės skandinavišku funkcionalumu ir ergonomiškumu, o klasikinis interjeras suprantamas kaip saugus sprendimas.

„Klasikinis interjeras daugumai patrauklus tuo, kad yra saugus, patikrintas, be to, dažnai suvokiamas kaip lengviausias būdas aplinkai parodyti, jog gyvenimas nusisekė. Tai kone lengviausiai suvokiama prabangos išraiška. Rinkdamiesi klasikinio stiliaus interjerą ar detales žmonės paprastai įvertina, kad tai gera investicija, ilgam laikui“, – populiarumo priežastis vardija L. Kalinauskaitė-Forsman.

Tuo tarpu skandinaviškas stilius lietuviams imponuoja praktiškumu, ergonomiškumu ir funkcionalumu.

„Save labiau suvokiame kaip šiauriečius, mums tokia stilistika iš esmės artima. Tačiau ne mažiau svarbu ir tai, kad skandinaviško stiliaus interjeras yra orientuotas į funkcionalumą, ergonomiką, kas ypač aktualu nedideliuose būstuose gyvenantiems lietuviams. Kita vertus, iš pažiūros paprasti, stilingi skandinaviški baldai iš tiesų yra labai kokybiški, apgalvoti, jų dizainas reikalauja labai daug žmogiškųjų išteklių, o tai nulemia ir jų kainą“, – sako dizainerė.

Iki šeštadienio vakaro vykstančioje parodoje „Baldai. Interjeras. Dizainas“ visose penkiose „Litexpo“ salėse pristatomos naujausios įvairios paskirties baldų kolekcijos, autorinio dizaino baldai, interjero tendencijos ir sprendimai, medžiagos, detalės ir įrengimai baldų gamybai. Parodoje šiemet dalyvauja daugiau nei 100 baldų gamintojų, interjero specialistų, dizaino įmonių, kūrėjų, įrengimus, komponentus ir technologijas baldų pramonei pristatančių lyderių iš Lietuvos bei užsienio valstybių.

INTERJERAS LITEXPO BALDAI DIZAINAS PARODA
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Veidai
Šį kartą pakalbinome muzikinio projekto "Lietuvos balsas" dalyvį, atlikėją, dainų autorių ir kūrėją Kristijoną Vaičiukauską. Vaikinas, nuo vaikystės svajojęs dainuoti, pasirodęs projekte privertė visus aikčioti, jo balso pavydėtų daugelis. Plačiau apie jo kasdienybę, norus, siekius bei kūrybą.  Labas, Kristijonai! Pradėkime nuo to ar dažnai tenka duoti interviu? Šiuo metu ne. „Lietuvos balso“ metu teko interviu dalinti kur kas dažniau, bet kadangi dabar es...
Testas!
Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo.   Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Imsitės iššūkio? Testo atsakymas: klaida ne skaičiuose, kurie krenta į akis, o sakinyje. Žodis RASTI kartojasi du kartus.
Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Įvykiai
Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) distribucijos ir technologijų vystymo centru Baltijos jūros regione siekianti tapti Klaipėda, gegužės 15-16 dienomis, suburs šioje sferoje proveržį kuriančių verslo organizacijų atstovus. „Klaipėda LNG Forum 2019“ – didžiausias iki šiol uostamiestyje organizuotas SGD tematikos renginys, pateiksiantis itin platų įžvalgų spektrą apie skirtingas šios industrijos sritis. Forumą organizuoja Lietuvos SGD klasterio partneriai Kla...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...