Šį savaitgalį „Išvarymas“ bus rodomas „Siemens“ arenoje Vilniuje

Rugsėjo 29 ir 30 dienomis populiarusis spektaklis „Išvarymas“ dėl prasidėjusios Lietuvos nacionalinio dramos teatro rekonstrukcijos bus rodomas „Siemens“ arenoje. Iki metų pabaigos daugiau rodymų Vilniuje nenumatyta, tačiau spektaklis aplankys Panevėžio ir Klaipėdos žiūrovus. Ta proga siūlome skaityti pagrindinių aktorių mintis, išsakytas per 100-ąjį spektaklio rodymą, vykusį šį birželį.

„Išvarymas“ – epas apie lietuvių kelionę link Pažadėtosios Europos

Spektaklio režisierius, už „Išvarymą“ pelnęs „Auksinį scenos kryžių“ Oskaras Koršunovas sako: „Per pirmą spektaklį žiūrovai iš netikėtumo sėdėjo it suakmenėję, nežinodami išeiti ar likti. Liko. Niekada joks spektaklis neturėjo tokių nuotykių scenoje ir tokių reakcijų salėje. Tai visiškas teatro hitas, septynerius metus rinkęs sausakimšą salę, o dabar keliausiantis į didžiausias arenas. Per 100-ąjį spektaklį publika kartu su Vandalu atsistojusi skandavo „Išvarymas“ ir choru keikėsi. Ne todėl, kad „suvandalėjo“, o todėl, kad prisijaukino Vandalą kaip graikai „Odisėjos“ Kiklopą. Spektaklis tapo epu apie mūsų kelionę per dykumą link Pažadėtosios Europos. Mes judam link jos fiziškai ir metafiziškai, emigracijoje ir tėvynėje. Mūsų kelionė ten dar nesibaigė, bet jos pradžia – jau mitologinė. Kai praeitam tūkstantmetyje emigrantai „Latvijos“ autobusiukais leidosi į nežinomą civilizaciją kaip argonautai į Chalkidikę. Ir tais laikais buvo milžinai Benai, Vandalai, Eglės, žalčių karalienės palikuonės. Istorijos papasakotos emigrantų, dramaturgiškai perrinktos Mariaus Ivaškevičiaus, improvizuojamos aktorių ir palaikomos publikos, tapo fenomenaliu reiškiniu, kuris dar ilgai gyvuos.“

Vytautas Anužis: Beno vežimėlis – tas pats, o personažas pasikeitė

Pagrindinio vaidmens Beno po N metų kūrėjas aktorius Vytautas Anužis sako: „Tai septyneri metai mano Beno gyvenimo. Jo suvokimo, jo keitimosi. Pats „Išvarymas“ keitėsi, taip kaip ir pati emigracija bei žmonių požiūris į ją – tik todėl spektaklis išliko gyvas. Galingai sustiprėjo humanistinės, filosofinės pjesės gaidos. Nors išoriškai – viskas tas pats, tos pačios mizanscenos... Net mano Beno vežimėlis – tas pats, atlaikė. O mano Benas – keitėsi. Tyrėjas, žmogiškųjų ambicijų įgyvendinimo belaisvis ir kankinys – dabar finale pasiekia nušvitimą: jis negali keršyti Ramiaveidžiui, nes nebegali gyventi pagal „akis už akį, dantis už dantį“ principą. Tokį savo Beną dabar palieku finale – tikrajame nušvitime. Pokytis į gylį, paliečiant žmogaus absoliutaus išsilaisvinimo temą.“

Marius Repšys: spektaklis labai subrendo

Vandalo vaidmens kūrėjas, aktorius Marius Repšys, už šį vaidmenį pelnęs „Auksinį scenos kryžių“, pastebi, kad spektaklis per septynerius metus labai pasikeitė, užaugo jame vaidinantys aktoriai: „Išvarymas“ yra kardinaliai pasikeitęs. Labai aiškiai atsimenu žmonių veidus per pirmąjį spektaklį. Kai pasakiau pirmą frazę, mačiau kaip jie atsitraukė... atsilošė kėdėse, išsižiojo, išpūtė akis, žiūri ir nesupranta, kas dedasi. Reikėjo, kad praeitų nemažai laiko, kad jie priprastų prie keiksmažodžių, prie visko. Dabar žmonės jau priima tai labai natūraliai, noriai įsitraukia, kad ir kaip grubiai aš su jais besielgčiau, supranta, kad tai yra spektaklio dalis. Man labai smagu, kad spektaklio metu galiu su jais pabendrauti.

Per septynerius metus spektaklis labai subrendo. Visų pirma, mes užaugom. Aš labai užaugau, dabar daug giliau jaučiu tas vietas, kurios ypatingos. Atsirado gyvenimo patirtis ir su manimi asmeniškai daug kas atsitiko per tą laiką. Pats kitaip suvokiu emigraciją, išvažiavimą iš savo namų. Ši tema bus aktuali visada, bet spektaklyje ne vien ji – yra ir draugystės tema, yra ir ribinių potyrių. Tarkim, Eglės personažas – savęs nerandanti siela. Čia apie mus. Daug apie mus. „Išvarymas“ man atidarė visas duris, nuo jo prasidėjo mano karjera. Tai man tikrai ypatingas spektaklis ir aš jo tikrai niekada nepaliksiu. Nors kuo toliau tuo fiziškai sunkiau vaidinti, bet nepasiduosiu, nes labai myliu šitą spektaklį.“

Saulius Prūsaitis: „Išvarymas“ – mano profesinis mokytojas

„Man ir visai muzikantų grupei dalyvauti 100-ajame rodyme yra pasiekimas ir teatre tai ne dažnas įvykis. Retas spektaklis tiek gyvuoja, ypač turint omenyje tai, kad tai yra šimtasis rodymas su visiškai išparduota sale. Aš tuo didžiuojuosi. Didžiuojuosi visa grupe, žinau, kad „Išvarymas“ jau tapo reiškiniu.

Spektaklis ilgas ir sudėtingas, tad yra buvę keli laikotarpiai, kai galvojau, kad nebenoriu daugiau čia būti, kad man nusibodo, bet „Išvarymas“ tapo tam tikru profesiniu mokytoju, parodžiusiu, ką daryti, kai mene įsivyrauja rutina. Dėl būtent šio spektaklio išmokau kantrybės ir kaip padaryti, kad pasikartojantis veiksmas nebūtų nuobodus. Yra tam tikri metodai, eilutės tarp eilučių ir ačiū „Išvarymui“, kad aš juos moku“, – sako spektaklio kompozitorius ir muzikantas Saulius Prūsaitis.

Aktorius Kęstutis Cicėnas: Tai primena roko koncertą

„Jautėsi, kad šimtasis rodymas buvo ypatingas, netikėtumai spektaklio pradžioje labai pakėlė nuotaiką. Nors iš tikrųjų iš pradžių buvau prieš, nerimavau, kaip po to nestruktūrinio sprendimo reiks vėl „užkurti“ publiką ir papasakoti istoriją. Bet tai mums kaip tik padėjo, ta transliacija atgaivino žiūrovą, mes iškart su juo susidraugavom.

Manau, „Išvarymas“ yra populiarus pirmiausiai dėl to, kad primena gerą roko koncertą. Jame aktoriai turi atiduoti daug energijos, bet jei viskas pavyksta, tuomet yra nepakartojamas apsikeitimas energija. Antra, yra labai gera dramaturgija. Joje kažkas ypatingo. Temos yra labai mums artimos ir gilios, bet tas gilumas nėra dramatizuojamas, tiesiog parodomas per daugelį aplinkybių, mažų aspektų. Tame ir yra visas žavesys, per tai žiūrovai atpažįsta daug žmogiškų dramų ir tragedijų. Ir paskutinis dalykas – aktorių darbai. Nekalbant apie Vandalą, yra Azimas, Edis ir Benas po N metų ir daug kitų. Sukurti labai gražūs personažai, kuriuos žiūrovai puikiai atpažįsta“, – teigia pagrindinio vaidmens aktorius Kęstutis Cicėnas.

Gailė Butvilaitė: Jaučiu didžiulę atsakomybę prieš kolegas

Pernai birželį Eglės vaidmenį iš Monikos Vaičiulytės perėmusi Gailė Butvilaitė (Kęstutis Cicėnas perėmė Beną iš Ainio Storpirščio) iki šiol žavisi kolegų palaikymu: „Man tai jau penkioliktas „Išvarymas“ ir negaliu užtektinai atsidėkoti aktorių komandai. Visi tokie nuostabūs, tokie atsidavę, visad palaiko ir nori kad pasisektų. Jaučiu labai didelį palaikymą ir didelę meilę. Kaskart ateiti vaidinti man yra didelis malonumas vien dėl to, kad sutiksiu tiek žmonių, kurie palaikys ir įkvėps. Tai tikrai kažkas neįtikėtino. Aš nebijau publikos, labiau jaudinuosi jausdama atsakomybę prieš kolegas, čia juk vaidina geriausi Lietuvos aktoriai.

Vaidinti Eglę nėra lengva, bet visuomet bandau atsiminti, kad svarbiausia yra papasakoti istoriją, o istorija yra labai gili, tikra, iš gyvenimo. Labai gera dramaturgija, ir kuo daugiau vaidinam, tuo daugiau atrandu naujų, gilesnių dalykų. Kaskart šis spektaklis man būna visiškai naujas atradimas.“

Bus rodomas arenose

Dėl Lietuvos nacionalinio dramos teatro rekonstrukcijos „Išvarymas“ kaip ir kiti Didžiosios salės spektakliai bus rodomi ne teatre. Kadangi „Išvarymas“ dėl didelių dekoracijų (autorius Gintaras Makarevičius už scenografiją buvo apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi“) negali būti rodomas jokiame kitame dramos teatre – spektaklis vyks arenose. Rugsėjo 29, 30 d. „Išvarymas“ bus rodomas Vilniaus „Siemens“ arenoje, lapkričio 16, 17 d. – Klaipėdos Žvejų rūmuose, gruodžio 15, 16 d. – Panevėžio „Cido“ arenoje.