Klaipėdiečių tyrimų laivas „Mintis“ neužsibūna uoste

„Kas turi laivų, žino, kad didžiausia nuodėmė laikyti juos pririštus prie krantinės. Mūsų laivas „Mintis“ beveik visuomet išplaukęs į jūrą. Turime užsakymų visiems šiems metams ir net kitiems į priekį. Į uostus laivas atplaukia tik tada, kai reikia pasikeisti įguloms, nusipirkti maisto, pasipildyti vandens ar slėptis nuo audros“, - sakė Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų instituto laivyno vadovas dr. Nerijus Blažauskas.

Mokslinių tyrimų laivas „Mintis“ jau gerai žinomas tarptautiniu mastu. Ypač toms verslo įmonėms, kurios susijusios su jūrinių vėjo elektrinių statyba, povandeninių kabelių, vamzdynų tiesimu ar inžineriniais darbais uostuose, vėjo elektrinių parkuose. Nuolat sulaukiama paklausimų dėl įvairių tyrimų Baltijos ir Šiaurės jūrose ar net Atlanto vandenyne.

Daug darbų atliekama ne tik užsienio, bet ir mūsų šalies užsakovams. Nuo Lietuvos teritorinių vandenų ir išskirtinės ekonominės zonos kartografavimo, Palangos paplūdimiams pamaitinti reikalingo smėlio jūros dugne ir priekrantėje įvertinimo iki tyrimų į mūsų šalį ateinančiam naujam verslui - jūrinių vėjo elektrinių plėtrai.

Prisistačius pasaulio bendruomenei

Kaip pasakojo dr. N. Blažauskas, 2014 metų pabaigoje pastatytas ir perduotas KU mokslinių tyrimų laivas „Mintis“ iš karto p o parengiamųjų darbų aktyviai įsitraukė į projektus. 2016 metais moderni jūros tyrimų laboratorija buvo atplukdyta į Londoną ir Tarptautinėje okeanologijos parodoje pristatyta pasaulio jūrų tyrimų bendruomenei.

Viso pasaulio jūrų verslas - įrangos gamintojai, paslaugų teikėjai ir jų ieškotojai - kartą per dvejus metus susirenka į šią parodą susipažinti, atnaujinti kontaktus, pažiūrėti, kas naujo vyksta. Klaipėdiečių „Mintis“ sulaukė daug dėmesio iš įvairių institucijų ir šalių. Domėtasi laivo galimybėmis, gyvenimo ir darbo sąlygomis, komandos patirtimi. Po parodos ėmė plaukti siūlymai dėl bendradarbiavimo ir galimų projektų.

Vėjo elektrinės, kabeliai, vamzdynai

Dabar pagrindiniai „Minties“ komandos darbai, pasak KU laivyno vadovo, – priešprojektiniai jūrinių vėjo elektrinių statybai reikalingi tyrimai. Laivas, plaukdamas tame rajone, kuriame planuojama įrengti vėjo elektrinių parką, nuotoliniu būdu tiria geologines sąlygas ir jūros dugną, ar nėra kliūčių, pavojingų objektų, vykdo kitus būtinus darbus.

Kai jūrinės vėjo elektrinės jau pastatytos, atliekami stebėsenos tyrimai. Tikrinama, ar teisingai pakloti kabeliai, tiksliai toje vietoje, kaip numatyta projekte, ar pakankamai giliai užkasti ir ar nėra kur nors paplauti, išlindę į paviršių.

Taip pat atliekama po vandeniu nutiestų vamzdynų stebėsena - ar jie savo vietoje ir ar nėra kas nors pažeista, paveikta korozijos. Tokius darbus laivas „Mintis“ vykdė ir „Nord Stream“ dujotiekio vamzdyno dalyje – ten, kur jis susikerta su povandeniniu „NordBalt“ elektros kabeliu.

Ir uostų plėtrai, ir statyboms jūroje

„Esame dalyvavę jau ne viename projekte statant jūroje hidrometeorologines stotis. Tai tokie plūdurai, ant kurių sumontuota įvairių jutiklių stebėti tam tikrus atmosferos ir vandens aplinkos komponentus bei parametrus, pavyzdžiui, vėjo stiprumą ir kryptį, vandens druskingumą, skaidrumą“, - vardijo dr. N. Blažauskas.

Laivas „Mintis“ taip pat atlieka grunto ir jūros dugno geomechaninių savybių tyrimus, skirtus, pavyzdžiui, uostų plėtrai. Užsakovus taip pat domina vandens ir grunto mėginių biologinė analizė.

Kartais laivas naudojamas kaip platforma narams – specialioms brigadoms žmonių, turinčių, pavyzdžiui, uždengti atsidengusius kabelius ar atlikti kitus inžinerinius darbus. Jis dalyvauja ir gelbėjimo darbuose.

Strateginiai projektai

„Dažniausiai galutinis naudos gavėjas yra užsienio kompanijos, užsakančios tyrimus. Bet ne vien. Pavyzdžiui, pernai atlikome jau gana nemažai darbų - turbūt daugiau nei mėnesį - vien Lietuvos užsakovams“, - pabrėžė KU laivyno vadovas.

Didžiausias darbas – atnaujintas Lietuvos teritorinių vandenų ir išskirtinės ekonominės zonos geologinis kartografavimas. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos užsakymu atlikti jūros dugno paviršinės ir giluminės sandaros geologiniai tyrimai, sudaryti didelės dalies Lietuvai priklausančios vandens teritorijos geologiniai žemėlapiai. Pasak dr. N. Blažausko, šis nacionalinis projektas labai svarbus visiems. Dešimtmečiais tokiam darbui Lietuva neturėjo nei tinkamo laivo, nei pajėgumų. Pernai pavyko tyrimus atnaujinti. Tikimasi, kad kitąmet vėl pavyks gauti finansavimą ir darbą tęsti.

Dar vienas strategiškai svarbus Lietuvai projektas, į kurį buvo įsitraukęs laivas „Mintis“, – smėlio, reikalingo Palangos paplūdimiams, įvertinimas. Kiek jo yra jūroje ir kokios kokybės. Dugno ir priekrantės tyrimai, kurį ruožą būtina pamaitinti.

Naujam jūrų verslui

„Lietuvai reikėjo tokio laivo, kuriuo būtų galima atlikti daug įvairių darbų, - sakė vienas „Minties“ atsiradimo iniciatorių dr. N. Blažauskas. - Stengėmės jį padaryti kiek įmanoma kompleksiškesnį, kad galėtų vykdyti ir jūrinės aplinkos stebėjimus bei tyrimus, ir būtų tinkama platforma kitoms užduotims.“

Laivo paskirtis, kaip pabrėžė KU laivyno vadovas, - tarnauti visų pirma Lietuvos jūriniam mokslui ir ūkio subjektams, tiesiogiai susijusiems su jūra - pradedant Klaipėdos uostu ar kitomis jūrinėmis kompanijomis, atliekančiomis įvairius tyrimus, ir baigiant KU Jūros tyrimų instituto moksliniu personalu.

Lietuvoje, pasak dr. N. Blažausko, neišvengiamai turėtų atsirasti ir jūrinių vėjo elektrinių verslas. Todėl sukomplektuota tokia laivo „Mintis“ įranga, kuri būtų tinkama vis dar naujos ekonominės veiklos atėjimui į mūsų šalį. Tam rengtasi nuo pat jūrinio slėnio kūrimo pradžios ir matomos didelės perspektyvos.

Jūrinių vėjo elektrinių tinklas intensyviai plėtojamas Vokietijoje, Olandijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, pradedama plėtra ir kaimyninėje Lenkijoje. Kol Lietuvoje jūrinių vėjo elektrinių verslas įsisiūbuos, „Mintis“ nuolat kviečiama šios srities darbams į užsienį.

Tačiau ir mūsų šalyje „Minties“ komanda jau atliko nemažai tyrimų, reikalingų jūrinių vėjo elektrinių plėtrai. Padaryti ir keli poveikio aplinkai vertinimai.

„Užsienyje įgavome labai geros patirties, turime didelį įdirbį, todėl ir Lietuvoje galime teikti aukštos kokybės paslaugas“, - patikino dr. N. Blažauskas.

laivasMintis moksliniaityrimai NerijusBlažauskas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Daugiau kaip 40 Lietuvos profesinių sąjungų vieningai skelbia palaikymą mokytojams ir rengia masinę protesto akciją „Paskutinis skambutis“. Sekmadienį, 14 valandą numatomos eitynės ir protesto mitingas prie Vyriausybės. Su mokytojais ir už mokytojus. Šia akcija norima parodyti, kad pedagogai yra ne vieni ir  visuomenė solidarizuojasi su mokytojais ir kad  kiekvieno mokytojo reikalas tampa bendru reikalu.  14 valandą gyva žmonių grandine susikabins rankomis...
Įvykiai
Gruodžio 3 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vyko padėkos vakaras, į kurį  susirinko daugiau nei keturi šimtai savanorių iš visos Lietuvos, paskyrusių savo laiko Lietuvai – įvairioms savanorystės veikloms. Filharmonijoje vyko vieno iš kertinių valstybės atkūrimo šimtmečio projektų „Šimtmečio dovanos“ finalinis renginys. Vos kiek daugiau nei prieš metus startavęs „Šimtmečio dovanų“ projektas suvienijo daugiau nei 400 000 žmonių, kurie Lietuvai padova...
Gamta
„Pastarąjį dešimtmetį Kalėdos daug dažniau būna su lietumi nei su sniegu. Aš sakyčiau, kad labiau reikėtų tikėtis Kalėdų be sniego“, – portalui LRT.lt sako VU Geomokslų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas, klimatologas Justinas Kilpys. Kad per šventės galėsime džiaugtis sniegu, negarantuoja ir etnologas Libertas Klimka, kuris dar rudenį pasinaudojo liaudies išmintimi ir nuspėjo, kad žiema bus be didesnių šalčių.  Galimi staigūs svyravimai ir Kalėdos b...
Laisvalaikis
Pastaraisiais metais nuolat augantis vergų skaičius rodo, kad visuotinės žmogaus teisių deklaracijos skelbimai dėl vergovės ir prekybos žmonėmis uždraudimo gali virsti tuščiu garsu, jei tokiems reiškiniams nebus aktyviai priešinamasi. Tai, kad dabar nemažai civilizuoto pasaulio žmonių džiaugiasi laisve, yra didelis, neseniai iškovotas laimėjimas, dalinė pergalė prieš vieną nemaloniausių ir seniausių institucijų – vergovę. Ji buvo žinoma visuose žemynuose (...
Laisvalaikis
Į Lietuvą, Vilniaus „Siemens“ areną, pirmą kartą atvykstančios trupės „The Illusionists“ magas portugalas Luis de Matos vadinamas Magijos meistru. Jis magijos klasikos ekspertas, sukaupęs daugiau nei 5 tūkst. magijos knygų, parašytų nuo XVI a., biblioteką ir pelnęs ne vieną dešimtį garbių apdovanojimų. Per futbolo stadiono Porto mieste, Portugalijoje, atidarymą jis vienu metu pradangino 52 001 šilkinę nosinaitę ir pateko į Gineso rekordų istoriją. „Aš esu...
Laisvalaikis
Atvėsus orams ir užšalus sekliesiems šalies vandens telkiniams, aplinkosaugininkai primena žvejams mėgėjams, kad privalu laikytis žvejybos ant ledo reikalavimų ir elgtis atsakingai. Artimiausiomis dienomis, kaip praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LHMT), ledo danga jau susidarys ir vidutinio gylio ežeruose. Ledas laikomas nesaugiu, jeigu yra plonesnis nei 7 cm. Jis formuojasi nuo priekrantės zonos, todėl yra saugus tik...
Laisvalaikis
Lietuvos kino centras visuomenei pristato tris naujai restauruotus kino filmus. Po 60-ies metų į šalies kino teatrų ekranus sugrįžta naujai atgimęs pirmasis lietuviškas filmas vaikams, režisieriaus Vytauto Mikalausko „Žydrasis horizontas" (1957), pripažinimą pelnęs debiutinis Vytauto Žalakevičiaus ilgametražis filmas „Adomas nori būti žmogumi" (1959) ir kiek jaunesnė legendinė Gyčio Lukšo psichologinė drama „Vasara baigiasi rudenį" (1981), kuriai išvysti d...
Įvykiai
Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 28 d. priėmė nutartį civilinėje byloje, kurioje nagrinėjo UAB „Small Planet Airlines" vadovo prašymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įmonei. Spręsdamas klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, teismas vertino įmonės pateiktus restruktūrizavimo plano metmenis, teikiamus finansinę padėtį pagrindžiančius dokumentus, taip pat - įmonės mokumą ir veiklos tęstinumą. Teismas nustatė, kad bendrovė, turėdama te...
Laisvalaikis
Jokių patvirtintų žinių apie Šv. Kotrynos asmenybės istoriškumą nėra. Anot legendos, ji turėjo būti gimusi ir gyvenusi Aleksandrijos mieste Egipte III a. pb. − IV a. pr. Tyrinėtojas Joseph Simon Assemani (1687–1768) siejo ją su istorine kilminga Aleksandrijos moterimi, kuriai buvo pasiūlyta tapti imperatoriaus Maksentijaus meiluže, tačiau jinai atsisakė. Po to buvo persekiota imperatoriaus, jos turtas konfiskuotas, pati ištremta. Rufinas Akvilietis ją vadi...