Vilniuje ir Kaune vykusi Dainų šventė sutraukė apie pusę Lietuvos

Neseniai Lietuvoje skambėjusi „Dainų šventė“ bent trumpam subūrė beveik pusę Lietuvos – šventės renginių transliacijas per nacionalinę televiziją, internetu ir gyvai koncertuose pamatė apie 1,5 mln. Lietuvos gyventojų. Rekordinio susidomėjimo sulaukė tautiškos giesmės tiesioginė transliacija.

„Dainų dieną „Vienybė težydi“ buvo įsijungę daugiau nei pusė milijono gyventojų, o tiesioginės transliacijos reitingas pasiekė 5 proc. Panašią auditoriją surinko ir tiesioginė šokių dienos transliacija „Saulės rato ritimai“, o įskaičiavus ir 3 dienų atidėtą žiūrėjimą, netgi viršijo Dainų dienos vidutinę auditoriją. Tačiau viską pranoko tautiškos giesmės transliacija iš Dainų šventės – ją gyvai stebėjo, o gal ir kartu giedojo, apie trečdalis milijono žiūrovų“, – sakė rinkos tyrimų bendrovės „Kantar TNS“ Media tyrimų ir įžvalgų vadovė Lina Petraitienė.

Palyginti su praėjusia Dainų švente, vidutinis visų renginių transliacijų reitingas buvo per pusantro karto didesnis. O tautiškos giesmės giedojimo transliacijos reitingas prilygo „Eurovizijos“ nacionalinės atrankos finalui. Iš viso Dainų šventės transliacijas per TV bent trumpam įsijungė 1 mln. 27 tūkst. žiūrovų. Prieš ketverius metus vykusią Dainų šventę per LRT stebėjo 1 mln. 22,5 tūkst. žiūrovų.

„Dainų diena, Šokių diena ir Ansamblių vakaras tradiciškai būna labiausiai lankomi ir laukiami renginiai. Šiemetinėje Šokių dienoje finalinę spalvingą tautinę kompoziciją kūrė per 8 tūkstančius šokėjų, Dainų dienoje jungtiniame chore dainavo 12 tūkst. choristų. Tokie atlikėjų skaičiai palieka didžiulį įspūdį, o koncertuose patiriamos emocijos išauga tūkstančius kartų“, – sakė Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius ir Dainų šventės vadovas Saulius Liausa.

110 tūkstančių žiūrovų Dainų šventės transliacijas tiesiogiai stebėjo internetu, o antra tiek (115 tūkst.) peržiūrėjo šventės koncertų įrašus. Prie transliacijų šventės dienomis aktyviausiai jungtasi iš Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Peru, Vokietijos, JAV ir kitų šalių, daugiausia iš šalių kuriose gyvena gausios lietuvių bendruomenės.

„Dainų šventei subūrėmė visas nacionalinio transliuotojo pajėgas – dirbo 3 kilnojamosios televizijos stotys, kiekvieną transliaciją filmavo kone 10 operatorių, kasdien vyko daugybė pasijungimų iš renginių radijo ir televizijos naujienų laidose. Tikiu, kad LRT transliuota ir ateities kartoms įamžinta tautos šventė telkė ir telks lietuvius visame pasaulyje“, – sakė LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

Į šventinius renginius buvo parduota per 30 tūkstančių bilietų, skaičiuojama, kad dar 150 tūkst. žiūrovų apsilankė nemokamuose renginiuose.

Šimtmečio Dainų šventėje, vykusioje birželio 30-liepos 6 dienomis Vilniuje ir Kaune, dalyvavo apie 1,5 tūkstančio kolektyvų: 36 tūkst. dalyvių, iš jų apie 17 tūkst.vaikų. Į šventę atvyko per 1,5 tūkst. užsienio lietuvių ir 17 Lietuvos tautinių bendrijų kolektyvų. Tai – didžiausias pagal dalyvių ir žiūrovų skaičių Lietuvos šimtmečio minėjimui skirtas renginys.

Pirmą sykį Dainų šventė įvyko 1924 m. Kaune. Atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje ji rengiama kas ketverius metus. Unesco 2003 m. yra pripažinusi Baltijos šalių dainų ir šokių švenčių tradiciją bei simboliką Žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru.

dainųšventė 2018
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Daugiau kaip 40 Lietuvos profesinių sąjungų vieningai skelbia palaikymą mokytojams ir rengia masinę protesto akciją „Paskutinis skambutis“. Sekmadienį, 14 valandą numatomos eitynės ir protesto mitingas prie Vyriausybės. Su mokytojais ir už mokytojus. Šia akcija norima parodyti, kad pedagogai yra ne vieni ir  visuomenė solidarizuojasi su mokytojais ir kad  kiekvieno mokytojo reikalas tampa bendru reikalu.  14 valandą gyva žmonių grandine susikabins rankomis...
Įvykiai
Gruodžio 3 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vyko padėkos vakaras, į kurį  susirinko daugiau nei keturi šimtai savanorių iš visos Lietuvos, paskyrusių savo laiko Lietuvai – įvairioms savanorystės veikloms. Filharmonijoje vyko vieno iš kertinių valstybės atkūrimo šimtmečio projektų „Šimtmečio dovanos“ finalinis renginys. Vos kiek daugiau nei prieš metus startavęs „Šimtmečio dovanų“ projektas suvienijo daugiau nei 400 000 žmonių, kurie Lietuvai padova...
Gamta
„Pastarąjį dešimtmetį Kalėdos daug dažniau būna su lietumi nei su sniegu. Aš sakyčiau, kad labiau reikėtų tikėtis Kalėdų be sniego“, – portalui LRT.lt sako VU Geomokslų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas, klimatologas Justinas Kilpys. Kad per šventės galėsime džiaugtis sniegu, negarantuoja ir etnologas Libertas Klimka, kuris dar rudenį pasinaudojo liaudies išmintimi ir nuspėjo, kad žiema bus be didesnių šalčių.  Galimi staigūs svyravimai ir Kalėdos b...
Laisvalaikis
Pastaraisiais metais nuolat augantis vergų skaičius rodo, kad visuotinės žmogaus teisių deklaracijos skelbimai dėl vergovės ir prekybos žmonėmis uždraudimo gali virsti tuščiu garsu, jei tokiems reiškiniams nebus aktyviai priešinamasi. Tai, kad dabar nemažai civilizuoto pasaulio žmonių džiaugiasi laisve, yra didelis, neseniai iškovotas laimėjimas, dalinė pergalė prieš vieną nemaloniausių ir seniausių institucijų – vergovę. Ji buvo žinoma visuose žemynuose (...
Laisvalaikis
Į Lietuvą, Vilniaus „Siemens“ areną, pirmą kartą atvykstančios trupės „The Illusionists“ magas portugalas Luis de Matos vadinamas Magijos meistru. Jis magijos klasikos ekspertas, sukaupęs daugiau nei 5 tūkst. magijos knygų, parašytų nuo XVI a., biblioteką ir pelnęs ne vieną dešimtį garbių apdovanojimų. Per futbolo stadiono Porto mieste, Portugalijoje, atidarymą jis vienu metu pradangino 52 001 šilkinę nosinaitę ir pateko į Gineso rekordų istoriją. „Aš esu...
Laisvalaikis
Atvėsus orams ir užšalus sekliesiems šalies vandens telkiniams, aplinkosaugininkai primena žvejams mėgėjams, kad privalu laikytis žvejybos ant ledo reikalavimų ir elgtis atsakingai. Artimiausiomis dienomis, kaip praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LHMT), ledo danga jau susidarys ir vidutinio gylio ežeruose. Ledas laikomas nesaugiu, jeigu yra plonesnis nei 7 cm. Jis formuojasi nuo priekrantės zonos, todėl yra saugus tik...
Laisvalaikis
Lietuvos kino centras visuomenei pristato tris naujai restauruotus kino filmus. Po 60-ies metų į šalies kino teatrų ekranus sugrįžta naujai atgimęs pirmasis lietuviškas filmas vaikams, režisieriaus Vytauto Mikalausko „Žydrasis horizontas" (1957), pripažinimą pelnęs debiutinis Vytauto Žalakevičiaus ilgametražis filmas „Adomas nori būti žmogumi" (1959) ir kiek jaunesnė legendinė Gyčio Lukšo psichologinė drama „Vasara baigiasi rudenį" (1981), kuriai išvysti d...
Įvykiai
Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 28 d. priėmė nutartį civilinėje byloje, kurioje nagrinėjo UAB „Small Planet Airlines" vadovo prašymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įmonei. Spręsdamas klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, teismas vertino įmonės pateiktus restruktūrizavimo plano metmenis, teikiamus finansinę padėtį pagrindžiančius dokumentus, taip pat - įmonės mokumą ir veiklos tęstinumą. Teismas nustatė, kad bendrovė, turėdama te...
Laisvalaikis
Jokių patvirtintų žinių apie Šv. Kotrynos asmenybės istoriškumą nėra. Anot legendos, ji turėjo būti gimusi ir gyvenusi Aleksandrijos mieste Egipte III a. pb. − IV a. pr. Tyrinėtojas Joseph Simon Assemani (1687–1768) siejo ją su istorine kilminga Aleksandrijos moterimi, kuriai buvo pasiūlyta tapti imperatoriaus Maksentijaus meiluže, tačiau jinai atsisakė. Po to buvo persekiota imperatoriaus, jos turtas konfiskuotas, pati ištremta. Rufinas Akvilietis ją vadi...