Atnaujintas Klaipėdos miesto ženklas

Pasitikdama Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, Klaipėdos miesto savivaldybė pristato atnaujintą uostamiesčio ženklą. „Pastarąjį kartą ženklą atnaujinom daugiau nei prieš dešimtmetį. Atėjo laikas miestiečiams bei visos šalies gyventojams ir partneriams ar turistams iš užsienio pristatyti Klaipėdą kitokią – atsinaujinusią, sparčiais žingsniais judančią į priekį visose srityse“, – teigia Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Informavimo ir e. paslaugų skyriaus vedėja Vilija Venckutė-Palaitienė.

Pasak naujojo ženklo autorių,miesto įvaizdį labiausiai reprezentuoja jis pats – patogumas gyventi, viešoji infrastruktūra ir paslaugos, saugumas, gyventojų svetingumas, gamtinės bei klimato sąlygos. Idealiausia, kai visos šios objektyvios sąlygos turi vieną bendrą vardiklį. Neabejotina, Klaipėdos išskirtinumas yra jūra. Net jeigu dalis klaipėdiečių numoja į ją ranka ir pajūryje nesilanko, būtent jūra yra tas bendras vardiklis, kurio įtaka jaučiama visuose miesto gyvenimo audiniuose – versle, kultūroje, laisvalaikyje. Autorių teigimu, Klaipėdos ženklo koncepcijoje svarbiausią vaidmenį vaidina atspindys, kaip unikalus miesto identiteto vaizdinys, nes tai yra vienintelis Lietuvos didmiestis, turintis horizontą su atspindžiu. Tai įmanoma patirti tik prie jūros. Todėl ženklas– tai miestas ir jo atspindys jūros vandenyje. Du vienodi atspindžio elementai vizualiai atspindi Klaipėdos ambiciją tapti „mėlynojo standarto“ miestu, taip pat reiškia augimą, progresiją, gyvybingumą. Miestas šiame ženkle yra nuolatiniame judesyje. Ženklą sudaro stilizuota „K“ raidė. Jos apatinė dalis yra viršutinės dalies atspindys. Raidė simbolizuoja 3 segmentus: miestą, jūrą, inkarą.

Anot ženklo kūrėjų, atspindys, kaip unikalus Klaipėdos identiteto vaizdinys, kildinamas iš jūros. Ši, savo ruožtu, yra siejama su plačiomis galimybės verslui, įkvėpimo šaltiniu menui ir kultūrai, laisvės pojūčiu šiuolaikiškam žmogui. Kitaip tariant, kaip vienintelis Lietuvos didmiestis prie jūros, Klaipėda, yra įkvėpta laisvės ir kviečia šia galimybe pasinaudoti savo svečius. Be to, kaip parodė strategijos 2030 rengimo procesas, miesto bendruomenė Klaipėdos miestą labiausiai sieja būtent su laisvės vertybe. Tad Klaipėdos ženklo koncepcijoje siūlomas šūkis – „įkvėpta laisvės“. Angliška šūkio versija – „inspired by freedom“. „Įkvėpta“, nes „Klaipėda“. Antrasis dėmuo gali būti pats įvairiausias ir keičiamas priklausomai nuo konteksto, pavyzdžiui, „įkvėpta jūros“, „įkvėpta džiazo“, „įkvėpta spalvų“.

Klaipėdos ženklo spalvinėje gamoje naudojamos šaltos, sodrios mėlynos spalvos ir šviesių, šiltų spalvų kontrastas. Tai energingas, pavasarinę energiją simbolizuojantis derinys. Energija, šviežumas, erdvumas — tai žodžiai, atspindintys spalvinį derinį. Mėlyna spalva — išskirtinė, marinistinė, pabrėžianti Klaipėdos miesto „mėlynosios ekonomikos“ ambiciją, geografinę padėtį ir jūrinį identitetą.

Pristatytos ženklą lydinčios naujovės – informacinis vaizdo filmukas bei animuota ženklo versija.

Prekės ženklą sukūrė UAB „Alora“, savivaldybei jis atsiėjo 6655 Eur.

„Nors naujojo ženklo šeimininkė yra Klaipėdos miesto savivaldybė, tačiau norime akcentuoti, kad jis priklauso visiems. Skatiname ir skatinsime jį savo komunikacijoje naudoti visus miestiečius, įstaigas bei bendroves. O galimybės labai plačios – nuo parašo elektroniniame laiške iki nuotraukos kampo „Facebook“ ar firminių suvenyrų“, – aiškino V. Venckutė-Palaitienė. Taip pat ženklą galima naudoti ant vizitinių kortelių, stendų, kitos reprezentacinės medžiagos. Jį galima atsisiųsti ČIA.Tikimės, kad ženklas bus naudojamas pagarbiai ir paisant autorių teisių apsaugos reikalavimų.

Ankstesnysis Klaipėdos ženklas su šūkiu „Laisvu stiliumi“ buvo pristatytas 2005-aisiais. Jis kalbėjo apie miestą, suteikiantį pasirinkimo laisvę, galimybę improvizuoti ir kurti. Klaipėda yra miestas, kuriame atsiveria plati galimybių skalė – nuo smagių netikėtumų, pramogų iki kryptingai siekiamų tikslų.

Klaipėdos miesto savivaldybė
miestoženklas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Daugiau kaip 40 Lietuvos profesinių sąjungų vieningai skelbia palaikymą mokytojams ir rengia masinę protesto akciją „Paskutinis skambutis“. Sekmadienį, 14 valandą numatomos eitynės ir protesto mitingas prie Vyriausybės. Su mokytojais ir už mokytojus. Šia akcija norima parodyti, kad pedagogai yra ne vieni ir  visuomenė solidarizuojasi su mokytojais ir kad  kiekvieno mokytojo reikalas tampa bendru reikalu.  14 valandą gyva žmonių grandine susikabins rankomis...
Įvykiai
Gruodžio 3 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vyko padėkos vakaras, į kurį  susirinko daugiau nei keturi šimtai savanorių iš visos Lietuvos, paskyrusių savo laiko Lietuvai – įvairioms savanorystės veikloms. Filharmonijoje vyko vieno iš kertinių valstybės atkūrimo šimtmečio projektų „Šimtmečio dovanos“ finalinis renginys. Vos kiek daugiau nei prieš metus startavęs „Šimtmečio dovanų“ projektas suvienijo daugiau nei 400 000 žmonių, kurie Lietuvai padova...
Gamta
„Pastarąjį dešimtmetį Kalėdos daug dažniau būna su lietumi nei su sniegu. Aš sakyčiau, kad labiau reikėtų tikėtis Kalėdų be sniego“, – portalui LRT.lt sako VU Geomokslų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas, klimatologas Justinas Kilpys. Kad per šventės galėsime džiaugtis sniegu, negarantuoja ir etnologas Libertas Klimka, kuris dar rudenį pasinaudojo liaudies išmintimi ir nuspėjo, kad žiema bus be didesnių šalčių.  Galimi staigūs svyravimai ir Kalėdos b...
Laisvalaikis
Pastaraisiais metais nuolat augantis vergų skaičius rodo, kad visuotinės žmogaus teisių deklaracijos skelbimai dėl vergovės ir prekybos žmonėmis uždraudimo gali virsti tuščiu garsu, jei tokiems reiškiniams nebus aktyviai priešinamasi. Tai, kad dabar nemažai civilizuoto pasaulio žmonių džiaugiasi laisve, yra didelis, neseniai iškovotas laimėjimas, dalinė pergalė prieš vieną nemaloniausių ir seniausių institucijų – vergovę. Ji buvo žinoma visuose žemynuose (...
Laisvalaikis
Į Lietuvą, Vilniaus „Siemens“ areną, pirmą kartą atvykstančios trupės „The Illusionists“ magas portugalas Luis de Matos vadinamas Magijos meistru. Jis magijos klasikos ekspertas, sukaupęs daugiau nei 5 tūkst. magijos knygų, parašytų nuo XVI a., biblioteką ir pelnęs ne vieną dešimtį garbių apdovanojimų. Per futbolo stadiono Porto mieste, Portugalijoje, atidarymą jis vienu metu pradangino 52 001 šilkinę nosinaitę ir pateko į Gineso rekordų istoriją. „Aš esu...
Laisvalaikis
Atvėsus orams ir užšalus sekliesiems šalies vandens telkiniams, aplinkosaugininkai primena žvejams mėgėjams, kad privalu laikytis žvejybos ant ledo reikalavimų ir elgtis atsakingai. Artimiausiomis dienomis, kaip praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LHMT), ledo danga jau susidarys ir vidutinio gylio ežeruose. Ledas laikomas nesaugiu, jeigu yra plonesnis nei 7 cm. Jis formuojasi nuo priekrantės zonos, todėl yra saugus tik...
Laisvalaikis
Lietuvos kino centras visuomenei pristato tris naujai restauruotus kino filmus. Po 60-ies metų į šalies kino teatrų ekranus sugrįžta naujai atgimęs pirmasis lietuviškas filmas vaikams, režisieriaus Vytauto Mikalausko „Žydrasis horizontas" (1957), pripažinimą pelnęs debiutinis Vytauto Žalakevičiaus ilgametražis filmas „Adomas nori būti žmogumi" (1959) ir kiek jaunesnė legendinė Gyčio Lukšo psichologinė drama „Vasara baigiasi rudenį" (1981), kuriai išvysti d...
Įvykiai
Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 28 d. priėmė nutartį civilinėje byloje, kurioje nagrinėjo UAB „Small Planet Airlines" vadovo prašymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įmonei. Spręsdamas klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, teismas vertino įmonės pateiktus restruktūrizavimo plano metmenis, teikiamus finansinę padėtį pagrindžiančius dokumentus, taip pat - įmonės mokumą ir veiklos tęstinumą. Teismas nustatė, kad bendrovė, turėdama te...
Laisvalaikis
Jokių patvirtintų žinių apie Šv. Kotrynos asmenybės istoriškumą nėra. Anot legendos, ji turėjo būti gimusi ir gyvenusi Aleksandrijos mieste Egipte III a. pb. − IV a. pr. Tyrinėtojas Joseph Simon Assemani (1687–1768) siejo ją su istorine kilminga Aleksandrijos moterimi, kuriai buvo pasiūlyta tapti imperatoriaus Maksentijaus meiluže, tačiau jinai atsisakė. Po to buvo persekiota imperatoriaus, jos turtas konfiskuotas, pati ištremta. Rufinas Akvilietis ją vadi...