Dangų virš Kauno šį savaitgalį išmargins rekordinis oro balionų spiečius

Šimtas oreivių iš viso pasaulio šią savaitę Kaunui ketina padovanoti dar neregėto masto šventę „Su laisvės vėju“. Jei oro sąlygos bus palankios, spalvingi karšto oro balionai keturias dienas iš eilės kils į dangų siekdami rekordų ir varžydamiesi dėl simbolinio 1009 eurų piniginio prizo bei įspūdingos taurės.

Oro balionai

„Oro balionai danguje visada sukelia ypatingą atmosferą ir reginį. Šįkart jų bus tiek, kiek mūsų moderniajai Lietuvai sukako metų – šimtas! Neslėpsiu, man tai laukiamiausias metų renginys, kurį specialiai planavome šimtmečio progai Kaune. Įspūdinga, kad pačioje miesto širdyje – Nemuno saloje – oro balionus mes galėsime matyti kelias dienas iš eilės net po du kartus, rytais ir vakarais“, – kalbėjo Kauno miesto mero pavaduotojas Simonas Kairys.

Kviečia švęsti laisvę

„Įprastai renginį vadiname oro balionų fiesta, tačiau iš tiesų tai bus visos tautos laisvės ir nepriklausomybės šventė. Jei Dievas atsiųs gerus orus, turime vilties, kad tai bus įspūdingiausias šimtmečio renginys, – žadėjo artėjančių varžybų organizatorius Gintaras Šurkus. – Nors oro balionų pakilimo vieta laikoma padidintos rizikos zona, esame pasirengę imtis būtinų saugumo priemonių, tačiau stengsimės, kad nebūtų žiūrovams draudžiamų vietų. Tegul žmonės ateina ir pamato viską iš arti, nes tai mūsų visų laisvės šventė!“

Renginio dienomis programą sudarys rytinė ir vakarinė dalys. Liepos 5-7 dienomis nuo 20 val. šimtas oro balionų kils iš Nemuno salos. Tai, anot G. Šurkaus, yra bemaž triskart daugiau nei iki šiol kada nors yra kilę Lietuvoje iš vienos vietos.

Vienu iš renginio akcentų taps specialiai šiai iškiliai valstybės progai pasiūtas ir įsigytas „Šimtmečio“ oro balionas su tautine simbolika. Jis kaskart drauge kels ir tautinę vėliavą, o Valstybės dienos proga liepos 6-osios vakarą bandys danguje išskleisti 100 metrų ilgio ir keturių su puse metrų pločio trispalvę.

Tai turėtų būti Lietuvos rekordas, kaip ir šimtas sykiu iš tos pačios vietos kylančių oro balionų, tad šiuos skaičius renginio organizatoriai mėgins užfiksuoti Lietuvos rekordų registravimo agentūroje „Factum“.

Oro akrobatų šou

„Šimtmečio“ oro balionas tuo pačiu atliks ir esminę varžybų funkciją – bus vadinamoji „lapė“. Jam pakilus, leidžiama ir kitiems balionams pradėti pūtimą. Dalyviai skuba greičiau prisipūsti ir pakilti, nes turi vytis nuskridusį orientyrą. Ten, kur „lapė“ nusileidžia, patiesiamas taikinys į kurį dalyviai praskrisdami turi mėtyti žymeklius. Taikliausieji atitinkamai pelnys taškus.

Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, prieš pakylant oro balionams, apie 19.30 val. virš Nemuno salos specialią parodomąją programą atliks akrobatinio pilotažo grupė „ANBO“. Pilotai savo apsirodymui planuoja panaudoti trispalvius dūmus.

Tuo metu liepos 6-8 d. rytais kauniečiai galės stebėti virš miesto praskrendančius šimtą oro balionų. Apie 8 val. jie kils iš bet kur – stadionų, aikščių, parkų ar skverų bei kitų Kauno erdvių, kur pakaks vietos prisipūsti oro balionus. Čia daug kas priklausys nuo vėjo krypties, nes dalyvių orientyru taps Nemuno sala. Čia lauks pirmasis kryžiaus formos taikinys, ties kuriuo oreiviai irgi bandys pademonstruoti kuo didesnį taiklumą. Toliau jie seks ir vysis „lapę“, kuri rodys kryptį kito taikinio link.

Prizinis fondas – 1009 eurai

„Kaip žinote, Kaune oro balionai turi tam tikras vietas, iš kur gali kilti skrydžiams. Tačiau šventės metu rytais jie galės kilti iš bet kurios Kauno vietos ir leistis bet kur. Niekas netikrins ir nenurodinės. Būtent tai ir parodo, jog mes išties švenčiame laisvę“, – pridūrė G. Šurkus.

Pasak jo, paprastai tokio masto renginius organizuoja bent kelios dešimtys žmonių. Lietuvaičiai šventę Kaune rengia trise. Todėl varžybų dalyviams organizatoriai sako neduosiantys jokių specialių nurodymų, tik prašys vienas kito atžvilgiu būti mandagiems, geranoriškiems bei paslaugiems: „Šiuo atveju vietoje biurokratinių suvaržymų, apribojimų kur kas svarbiau suprasti, kad tai yra šventė su sau būdinga nuotaika. Dalyviai patys susiras vietas kilti, džentelmeniškai vienas kitą užleis ir išties pagalbos ranką. Tik taip galėsime sutalpinti tą šimtą balionų. Galbūt jie į dangų kils keliomis bangomis.“

Sudarinėdami dalyvių sąrašus, organizatoriai pusė vietų rezervavo Lietuvos oreiviams, 30 – kolegoms iš kitų Europos Sąjungos šalių ir po 10 vietų ne ES valstybėms bei kitiems kontinentams. Laukiama atvykstant svečių net iš Indijos bei Kinijos.

Šventiškų varžybų nugalėtojas gaus ypatingą trofėjų – išskirtinio didžiulę taurę ir piniginį prizą – 1009 eurus. Jie bus sudėti 1 euro monetomis į specialų odinį kapšą. Tai simbolinė suma, reiškianti, kad būtent 1009 metais Lietuva pirmąkart buvo paminėta Saksonijos rašytiniuose šaltiniuose ir nuo to laiko praėjo irgi lygiai 1009 metai.

Visą renginio programą rasite paspaudę čia .

Kauno miesto savivaldybė
orobalionai orobalionųfiesta
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Daugiau kaip 40 Lietuvos profesinių sąjungų vieningai skelbia palaikymą mokytojams ir rengia masinę protesto akciją „Paskutinis skambutis“. Sekmadienį, 14 valandą numatomos eitynės ir protesto mitingas prie Vyriausybės. Su mokytojais ir už mokytojus. Šia akcija norima parodyti, kad pedagogai yra ne vieni ir  visuomenė solidarizuojasi su mokytojais ir kad  kiekvieno mokytojo reikalas tampa bendru reikalu.  14 valandą gyva žmonių grandine susikabins rankomis...
Įvykiai
Gruodžio 3 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vyko padėkos vakaras, į kurį  susirinko daugiau nei keturi šimtai savanorių iš visos Lietuvos, paskyrusių savo laiko Lietuvai – įvairioms savanorystės veikloms. Filharmonijoje vyko vieno iš kertinių valstybės atkūrimo šimtmečio projektų „Šimtmečio dovanos“ finalinis renginys. Vos kiek daugiau nei prieš metus startavęs „Šimtmečio dovanų“ projektas suvienijo daugiau nei 400 000 žmonių, kurie Lietuvai padova...
Gamta
„Pastarąjį dešimtmetį Kalėdos daug dažniau būna su lietumi nei su sniegu. Aš sakyčiau, kad labiau reikėtų tikėtis Kalėdų be sniego“, – portalui LRT.lt sako VU Geomokslų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas, klimatologas Justinas Kilpys. Kad per šventės galėsime džiaugtis sniegu, negarantuoja ir etnologas Libertas Klimka, kuris dar rudenį pasinaudojo liaudies išmintimi ir nuspėjo, kad žiema bus be didesnių šalčių.  Galimi staigūs svyravimai ir Kalėdos b...
Laisvalaikis
Pastaraisiais metais nuolat augantis vergų skaičius rodo, kad visuotinės žmogaus teisių deklaracijos skelbimai dėl vergovės ir prekybos žmonėmis uždraudimo gali virsti tuščiu garsu, jei tokiems reiškiniams nebus aktyviai priešinamasi. Tai, kad dabar nemažai civilizuoto pasaulio žmonių džiaugiasi laisve, yra didelis, neseniai iškovotas laimėjimas, dalinė pergalė prieš vieną nemaloniausių ir seniausių institucijų – vergovę. Ji buvo žinoma visuose žemynuose (...
Laisvalaikis
Į Lietuvą, Vilniaus „Siemens“ areną, pirmą kartą atvykstančios trupės „The Illusionists“ magas portugalas Luis de Matos vadinamas Magijos meistru. Jis magijos klasikos ekspertas, sukaupęs daugiau nei 5 tūkst. magijos knygų, parašytų nuo XVI a., biblioteką ir pelnęs ne vieną dešimtį garbių apdovanojimų. Per futbolo stadiono Porto mieste, Portugalijoje, atidarymą jis vienu metu pradangino 52 001 šilkinę nosinaitę ir pateko į Gineso rekordų istoriją. „Aš esu...
Laisvalaikis
Atvėsus orams ir užšalus sekliesiems šalies vandens telkiniams, aplinkosaugininkai primena žvejams mėgėjams, kad privalu laikytis žvejybos ant ledo reikalavimų ir elgtis atsakingai. Artimiausiomis dienomis, kaip praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LHMT), ledo danga jau susidarys ir vidutinio gylio ežeruose. Ledas laikomas nesaugiu, jeigu yra plonesnis nei 7 cm. Jis formuojasi nuo priekrantės zonos, todėl yra saugus tik...
Laisvalaikis
Lietuvos kino centras visuomenei pristato tris naujai restauruotus kino filmus. Po 60-ies metų į šalies kino teatrų ekranus sugrįžta naujai atgimęs pirmasis lietuviškas filmas vaikams, režisieriaus Vytauto Mikalausko „Žydrasis horizontas" (1957), pripažinimą pelnęs debiutinis Vytauto Žalakevičiaus ilgametražis filmas „Adomas nori būti žmogumi" (1959) ir kiek jaunesnė legendinė Gyčio Lukšo psichologinė drama „Vasara baigiasi rudenį" (1981), kuriai išvysti d...
Įvykiai
Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 28 d. priėmė nutartį civilinėje byloje, kurioje nagrinėjo UAB „Small Planet Airlines" vadovo prašymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įmonei. Spręsdamas klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, teismas vertino įmonės pateiktus restruktūrizavimo plano metmenis, teikiamus finansinę padėtį pagrindžiančius dokumentus, taip pat - įmonės mokumą ir veiklos tęstinumą. Teismas nustatė, kad bendrovė, turėdama te...
Laisvalaikis
Jokių patvirtintų žinių apie Šv. Kotrynos asmenybės istoriškumą nėra. Anot legendos, ji turėjo būti gimusi ir gyvenusi Aleksandrijos mieste Egipte III a. pb. − IV a. pr. Tyrinėtojas Joseph Simon Assemani (1687–1768) siejo ją su istorine kilminga Aleksandrijos moterimi, kuriai buvo pasiūlyta tapti imperatoriaus Maksentijaus meiluže, tačiau jinai atsisakė. Po to buvo persekiota imperatoriaus, jos turtas konfiskuotas, pati ištremta. Rufinas Akvilietis ją vadi...