Lietuva tebelieka erkių platinamų ligų epicentru

Tikimybė Lietuvoje užsikrėsti erkių pernešamomis ligomis išlieka labai aukšta. Europos ligų kontrolės ir prevencijos centras (ECDC, European Centre for Disease Prevention and Control) šių metų pradžioje paskelbė naujausius duomenis, pagal kuriuos Lietuvoje 100 tūkst. žmonių tenka net 11,5 susirgimo erkiniu encefalitu atvejų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, kasmet Lietuvoje erkių platinamomis ligomis suserga 2–3 tūkstančiai žmonių. 2017 m. šalyje užregistruoti 474 erkinio encefalito ir 2826 Laimo ligos atvejai.

Draudikai patvirtina, kad erkių pernešamos ligos iš tiesų yra vienas dažniausių susirgimų, kurių sukeltas žalas tenka administruoti.

„Nors praktiškai nuolat vyksta kampanijos ir žmonės raginami nepamiršti skiepų nuo erkinio encefalito, kurių efektyvumas yra netoli 100 proc., situacija vis tiek išlieka sudėtinga ir tai kelia nerimą. Juk vis daugiau žmonių renkasi aktyvų laisvalaikį, keliauja, sportuoja ir taip patenka į rizikos zoną, jei tik maksimaliai nesisaugo“, – sako BTA asmens draudimo specialistas Andrius Žilėnas.

ULAC duomenimis, erkių įkandimų sukeltų susirgimų pasitaiko visoje Lietuvoje, tačiau pirmauja didžiosios Vilniaus ir Kauno apskritys, o erkinis encefalitas dažniau fiksuojamas miškinguose ir žmonių rekreaciniais tikslais gausiai lankomose Alytaus ir Utenos apskrityse.

„Bendras vaizdas iš esmės nedžiugina, norėtųsi pasakyti, kad yra šalies teritorijų, kurios saugesnės, o rizika rasti „įsisegusią“ erkę jose mažesnė, bet nuraminti, deja, negalime. Tarptautinių sveikatos organizacijų žemėlapiuose Lietuva išskiriama kaip didelės rizikos zona, tai patvirtina ir mūsų duomenys: užsikrėsti galima praktiškai visur“, – teigia A.Žilėnas.

Beje, ECDC vertinimu, Estijoje ir Latvijoje padėtis taip pat nėra džiuginanti. Didžiausios erkinio susirgimo rizikos Europos trejetuke jos rikiuojasi iškart po Lietuvos. Estija su 8,7 susirgimo atvejais 100 tūkst. žmonių yra antroje, o Latvija su 7,1 atvejo – trečioje vietoje.

Palyginimui, bendrai Europoje 100 tūkst. žmonių tenka 0,4 susirgimų erkiniu encefalitu. Kaimyninėje Lenkijoje šis rodiklis yra dar geresnis – vos 0,3 atvejo.

„Vienas iš būdų apsisaugoti nuo erkinio encefalito yra skiepai. Deja, nuo erkių pernešamos Laimo ligos skiepų nėra, belieka patiems būti budriems ir atsargiems. Susirgimai Laimo liga sudaro pusę visų užregistruojamų susirgimų atvejų, kai erkinis encefalitas – beveik 6 proc. Vadinasi, prevencijos priemonės veikia, tačiau žmonės vis dar nežino, kaip tinkamai saugotis nuo pačių erkių įsisiurbimo“, – sako A.Žilėnas.

Patarimai yra žinomi ir lengvai įsimenami: vengti neprižiūrimų ir nešienaujamų pievų, krūmynų, brūzgynų. Ruošiantis leisti laiką gamtoje apsirengti šviesiais drabužiais ilgomis rankovėmis užsegamais rankogaliais, palaidines sukišti į kelnes, o kelnių klešnes – į batus.

Grįžus į namus būtinai reikia apžiūrėti kūną, plaukus, jei yra – nuimti ropojančią erkę, o jeigu ji jau įsisiurbusi – atsargiai ištraukti.

„Tam tikrų profesijų žmonės, nuo erkių pernešamų ligų yra skiepijami privalomai, pavyzdžiui, aplinkosaugininkai. Panašu, kad didelę atsakomybę už savo vaikus jaučia tėvai ir renkasi geriau jau paskiepyti atžalą, nei rizikuoti jos sveikata. Mūsų duomenys rodo, kad erkių platinamomis ligomis Lietuvoje vaikai užsikrečia ypač retai. Tačiau čia svarstyklės ir pakrypsta į visai nedžiuginančią pusę, kadangi erkiniu encefalitu dažnai suserga vyresnio amžiaus žmonės. Būtent jie turėtų kuo greičiau imtis prevencijos bei atsargumo priemonių“, – teigia A.Žilėnas.

erkės skiepai ligos erkėsįkandimas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Veidai
Šį kartą pakalbinome muzikinio projekto "Lietuvos balsas" dalyvį, atlikėją, dainų autorių ir kūrėją Kristijoną Vaičiukauską. Vaikinas, nuo vaikystės svajojęs dainuoti, pasirodęs projekte privertė visus aikčioti, jo balso pavydėtų daugelis. Plačiau apie jo kasdienybę, norus, siekius bei kūrybą.  Labas, Kristijonai! Pradėkime nuo to ar dažnai tenka duoti interviu? Šiuo metu ne. „Lietuvos balso“ metu teko interviu dalinti kur kas dažniau, bet kadangi dabar es...
Testas!
Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo.   Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Imsitės iššūkio? Testo atsakymas: klaida ne skaičiuose, kurie krenta į akis, o sakinyje. Žodis RASTI kartojasi du kartus.
Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Įvykiai
Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) distribucijos ir technologijų vystymo centru Baltijos jūros regione siekianti tapti Klaipėda, gegužės 15-16 dienomis, suburs šioje sferoje proveržį kuriančių verslo organizacijų atstovus. „Klaipėda LNG Forum 2019“ – didžiausias iki šiol uostamiestyje organizuotas SGD tematikos renginys, pateiksiantis itin platų įžvalgų spektrą apie skirtingas šios industrijos sritis. Forumą organizuoja Lietuvos SGD klasterio partneriai Kla...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...