Vienintelis spektaklis pagal lietuvių kilmės filosofo Greimo tekstus vyks Vilniuje

Vasario 22 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre garsi prancūzų aktorė Dominique Frot pristatys spektaklį pagal Algirdo Juliaus Greimo tekstus „Netikėtumas slepiasi“. Laukdama susitikimo su Vilniaus žiūrovais Dominique Frot rašė: „Mane sujaudino pasiūlymas pratęsti tai, ką atradau susipažinusi su Greimo nueitu keliu ir gestais. Ir galimybė tai padaryti Vilniuje. Vilnius – skambus žodis. Man sakė, kad jo aidas girdėti mieste!“

Saulius Žukas, Kęstutis Napoka

Apie tai Daiva Šabasevičienė kalbasi su pagrindiniais šios viešnagės iniciatoriais – literatūrologais, literatūros kritikais, žinomais semiotikais Kęstučiu Nastopka ir Sauliumi Žuku.

Jūsų dėka netrukus Vilniaus publika galės pasimėgauti prancūzų aktorės Dominique Frot savarankiškai parengtu spektakliu „Netikėtumas slepiasi“ pagal Algirdo Juliaus Greimo tekstus. Kaip Jūs ją atradote?

Kęstutis Nastopka. Spektaklis buvo parodytas Paryžiaus merijoje pernai gegužės 30 dieną. Tuo metu vyko prancūzų semiotikų suvažiavimas, kurio šūkis buvo: „Greimas šiandien: struktūros ateitis“. Spektaklis paliko man neišdildomą įspūdį. Paklausiau aktorės, kaip jai pavyko atmintinai išmokti tokį abstraktų tekstą. Ji atsakė: „Dėl to, kad Greimas man nepaprastai artimas“. Aktorė atrinko ir labai įtaigiai intonavo tokias Greimo citatas, kurias buvo nesunku suvokti.

Saulius Žukas. Gal tik reikėtų stabtelėti prie žodžio „pasimėgavimas“, kai kalbam apie šį spektaklį. Jis nebus visai tradicinis. Iš Greimo nepadarysi šou, tai minties puota. Aš nemačiau paryžietiško spektaklio, bet sprendžiu apie jį remdamasis aktorės pasakojimu, kuo jai svarbus Greimas. Atrodo, kad aktorė apčiuopė vieną svarbiausių Greimo semiotikos temų – žmogus nuolatos ieško žodžių, kaip išsakyti tai, ko, tiesą sakant, neįmanoma iki galo išsakyti, kas tik nujaučiama. O „žodžiai“ gali būti patys įvairiausi – ir išreikšti kalbos garsais, ir muzikos garsais, ir veido mimika, ir judesiais, ir scenografija ar scenos apšvietimu ir t.t.

2017 metais Lietuva minėjo pasaulinio garso mokslininko Algirdo Juliaus Greimo (1917–1992) metus. Lituanistai, filosofai per šį laikotarpį nuveikė labai daug. Programa nuvilnijo per visą Lietuvą, kai kas tebevyksta dabar. Didįjį prasmės ieškotoją Greimą įsprausti į konkretaus laiko rėmus neįmanoma, bet gal galėtumėte išskirti svarbiausius darbus, kurie buvo įvykdyti „Greimo metais“?

K. Nastopka. Džiaugiuosi, kad Greimo paminėjimas rado atgarsį visoje Lietuvoje ir už jos ribų. Apie jį buvo kalbama tarptautinėse konferencijose Paryžiuje, Maskvoje, Kaune. Greimo centro suburti semiotikai lankėsi daugelyje Lietuvos universitetų, taip pat Prienuose ir Šiauliuose. Man pats įspūdingiausias buvo Greimo paminėjimas Kunigiškių pradinėje mokykloje (Anykščių rajone), kur grįžusi iš Tulos 1918 m. apsigyveno Greimų šeima. Žvarbų spalį susirinkę į nekūrenamą nebeveikiančios mokyklos klasę aplinkinių kaimų gyventojai klausėsi pranešimų apie Greimo gyvenimą ir darbus. Nuostabų Greimo portretą sukūrė Šiaulių menų mokyklos auklėtinė Kamilė Jankauskaitė, laimėjusi Greimui skirtą meninių darbų konkursą.

S. Žukas. Iš minėtinų šia proga dalykų vienas svarbiausių – galingai atrodžiusi Kauno technologijos universitete surengta Pasaulinė semiotikos konferencija, į kurią susirinko įvairių pakraipų semiotikai. Greimo mokykla buvo labai solidžiai pristatyta.

Tačiau dėl vieno dalyko turiu nerimo, ar, pasibaigus jubiliejams, neužges ir susidomėjimas. Tai iššūkis semiotikų bendruomenei, kuri, tiesą sakant, prie iššūkių pripratusi...

K. Nastopka. Išleista profesoriaus Arūno Sverdiolo sudaryta ir „Baltų lankų“ leidyklos išleista 775 puslapių knyga „Algirdas Julius Greimas. Asmuo ir idėjos“. Šiemet turi pasirodyti antrasis šio leidinio tomas, kuriame lietuvių prancūzų ir italų semiotikai nagrinėja teorinius Greimo darbus. Kartu su Sauliumi Žuku išvertėme Greimo studiją „Maupassant. Teksto semiotika: praktinės pratybos“. Ši nepakeičiama literatūros tyrinėtojams knyga turėtų netrukus pasirodyti. Amerikiečių profesorius Thomas F. Brodenas parašė pirmąją mokslinę Greimo bibliografiją, kuri baigiama versti į lietuvių kalbą. Greimas nuolat pabrėždavo, kad semiotika ne tik rimtas, bet ir linksmas mokslas. Todėl mane kabai nudžiugino Miglės Anušauskaitės komiksas „Dr. Kvadratas“.

S. Žukas. Man atrodo, svarbus jau minėtos Kauno konferencijos klausimas – ar Greimas ir jo mokslas jau istorija, ar jis yra aktualus ir šiandien? Atsakymas vienareikšmis – Greimo idėjos gyvos, jos plėtojamos ir pritaikomos pačiose įvairiausiose srityse.

Algirdas Julius Greimas

Algirdas Julius Greimas (apie 1985 m.)

Dalis rašytinio meno tyrinėtojų teigia, kad kai kurių autorių neįmanoma perkelti į kitas erdves – teatrą ar kiną. Taip dažnai kalbama minint Williamą Cuthbertą Faulknerį ar Marcelį Proustą. Žinoma, egzistuoja įvairių interpretacijų, bet jos paprastai nepasiekia to gylio, kurį gali patirti skaitydamas. Greimo atvejis būtų dar išskirtinesnis. Semiotikas teatre! Ar nepavojinga?

K. Nastopka . Dominique Frot spektaklis yra ambicingas iššūkis. Niekad nebūčiau įsivaizdavęs, kad Greimas gali šitaip prabilti nuo scenos pakylos. Tiesą sakant, pakylos šiame spektaklyje nėra. Aktorė vaikšto tarp žiūrovų.

S. Žukas . Galimybė Greimo raštus pritaikyti scenai rodo, kad tai ne vien gryna ir sunki teorija. Be aiškių sąlyčių su mūsų laikų žmogaus gyvenimu sunku būtų sukurti spektaklį. Kita vertus, spektaklis turėtų atkreipti dėmesį į Greimo raštų „poetiką“, jo nuolatos sargyboje stovinčią ironiją. Be abejo, tai aktorės siūlomas Greimo perskaitymas, įdomu bus pamatyti, į ką ji atkreipia dėmesį, ką ir kodėl pabrėžia.

Lietuvai Jūs pristatote unikalią aktorę Dominique Frot, vaidinančią Paryžiaus Nantero ir Miesto teatre. Ji filmuojasi kine ir televizijos serialuose, dėsto Paryžiaus Nacionalinėje konservatorijoje. D. Frot vaidino Peterio Brooko, Claude‘o Régy, Luco Bondy, François‘o Orsoni ir kitų garsių režisierių spektakliuose, net tris metus dirbo Berlyne, vaidino Thomas’o Ostermeierio Goethe‘s „Fauste“. Ar teko ją matyti vaidinant gyvai?

S. Žukas. Ne, aš jos ir jos pastatyto spektaklio nemačiau.

Nedidėlė aktorė, kurios galingas balsas. Ji ypač raiškiai sudėlioja sakinių prasmes. Pati atrinkusi tekstus juos išskleidė prabangioje Paryžiaus miesto rotušėje, 2017 m. atidarant Prancūzijos asociacijos semiotikų tarptautinį kongresą. Kuo privalu pasirūpinti, kad šie tekstai būtų išgirsti asketiškoje Lietuvos nacionalinio dramos teatro fojė?

K. Nastopka. Aktorė drauge yra ir savo spektaklio režisierė. Rengdamasi Vilniaus spektakliui ji intensyviai bendravo su Lietuvos nacionalinio dramos teatro techniniu personalu, sprendė erdvės įforminimo ir apšvietimo problemas. „Niekada nepamirškite šviesos! Ji pakeičia tikrovės prigimtį. Jos greitis – absoliuto žymė“, – įspėja autorė. Tikiuosi, kad mūsų teatre Greimo spektaklis įgaus naują alsavimą.

S. Žukas. O gal toks spektaklis paprovokuos ir mūsų aktorius imtis netikėtų, neįprastų teatro scenai tekstų? Matyt, svarbiausia yra teksto keliama intriga, netikėti minties posūkiai. Tokių dalykų galima rasti ne vien grožiniuose pasakojimuose. Juk svarstymą, vidinę diskusiją galima paversti netgi aistringu dialogu.

Semiotikai Lietuvoje – paradoksalus reiškinys. Popso daugėja, jis smelkiasi į aukštąją kultūrą, o semiotikų tarytum taip pat daugėja. Ar ši visuomenės minties properša nepavojinga?

K. Nastopka . Popso ir semiotikų jėgos nelygios. Bet semiotikai nė nesistengia varžytis su popsu. Tikėdami, kaip ir Greimas, kad pasaulį įmanoma suprasti, manau, kad jie įstengtų patikimai paaiškinti ir tai, ką reiškia masinė kultūra.

S. Žukas. Kęstutis jau minėjo „patikimą paaiškinimą“. Ir man atrodo, kad semiotikos tikslas reflektuoti kultūrą, bandyti ją suprasti. Visai nesvarbu, ar čia popsas, ar kokie nors elitiniai reikalai. Juk nesunkiai pastebime, kad popso forma galima pasakyti svarbius ir netgi sudėtingus dalykus, o elitinio meno formos gali slėpti primityvumą, banalybę. Mes mokome „skaityti“, suprasti bet kokį tekstą, išreikštą bet kokia „kalba“ plačiąja šio žodžio prasme.

Dėkoju už pokalbį.

Daiva Šabasevičienė

SauliusŽukas KęstutisNastopka AlgirdasJuliusGreimas filosofija
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Šį savaitgalį Šventojoje vyks jau ketvirtasis tarptautinis baikerių paplūdimio ir muzikos festivalis „BEACH BIKE FEST 2019”. Keturių dienų nemokamoje festivalio programoje po atviru dangumi festivalio svečių lauks baikerių varžybos, motociklų paroda, išbandymo smėlyje rungtys, sportinio pokerio turnyrai, burgerių valgymo čempionatas ir didžiulis motociklų paradas, bei didžioji festivalio mugė, naktį karščio ir liepsnų įneš vienintelis pasaulyje ant motocik...
Veidai
Aktorė Jūratė Vilūnaitė jau daugiau kaip dvidešimt penkerius metus yra Lietuvos nacionalinio dramos teatro trupės narė. Tai – ne vien talentinga aktorė, bet išsiskirianti ypatingomis savybėmis, dėl kurių kviečiama į pačių įvairiausių režisierių spektaklius. Pagrindinė savybė – profesionalus požiūris į savo darbą. Jūratė yra vaidinusi Jono Vaitkaus („Markizė de Sad“, „Sapnas“, „Madam Bovari“, „Visuomenės priešas“), Irenos Bučienės („Šykštuolis“), Gintaro Va...
Reklaminiai straipsniai
„Aplinkosaugos servisas“ UAB yra buitinių nuotekų valymo įrenginių įgalioti TRAIDENIS UAB pardavėjai ir montuotojai pradeda prekybą internetu naujoje platformoje „nv-valymo-irenginiai.lt“. Lietuvoje veikianti internetinė parduotuvė apjungia didžiąją dalį nuotekų valymo įrenginių gamintojo TRAIDENIS asortimento, skirto individualiųjų gyvenamųjų namų buitinėms nuotekoms valyti. E - parduotuvėje galima nusipirkti ne tik valymo įrenginių komplektus, bet ir ats...
Įvykiai
Pirmą kartą į Palangą, „Ramybės“ galeriją, atkeliauja originalus projektas – meno degustacija. Palangiškius ir poilsiaujančius miesto svečius tik vieną – birželio 9-osios vakarą – suburs meno degustacijos „išradėja“ ir kuratorė Vilma Jankienė. Vilniuje įsikūrusi „AP galerija“ jau ketvirtus metus organizuoja išpopuliarėjusį meno reginį. „Tai lengvas, net sakyčiau, pramoginis būdas pabūti šalia meno. Nenuobodus pasakojimas ir greita paveikslų peržiūra leidži...
Įvairios
Griežtos oro linijų bagažo taisyklės keleivius įpareigoja atidžiai pakuoti krepšius. Neretai į orlaivio vidų be papildomų mokesčių leidžiama pasiimti tik vieną bagažo vienetą. Tačiau specialistai atkreipia dėmesį, kad daugeliu atvejų oro linijų bendrovės leidžia su savimi pasiimti vieną „Duty Free“ pirkinių maišelį. „Jei įsigijote kelionės bilietą, kuriame nurodoma, kad galite skristi tik su rankiniu bagažu, derėtų atkreipti dėmesį į tokio bilieto aprašą b...
Įvykiai
Du išskirtinius pasirodymus Lietuvoje surengs garsusis komikų „HBDS“ šou „Comedy Club“. Populiariausio Rusijoje komedijų klubo rezidentai Garikas Charlamovas, Timūras Batrutdinovas, Demis Karibidis ir Andrejus Skorochodas atliks naujausią programą. „HBDS“ komikų komandos šou „Comedy Club“ pasirodymai vyks birželio 4 d. „Compensa“ koncertų salėje Vilniuje ir birželio 8 d. Palangos koncertų salėje. Bilietus į du nepakartojamus komikų „HBDS“ šou „Comedy Club“...
Laisvalaikis
Vilniaus Televizijos bokštas yra ypatinga, istorinė vieta. Tačiau ji žinoma ne tik dėl Sausio 13-osios įvykių ar dėl to, jog yra aukščiausias Lietuvos pastatas. TV bokštas pastaraisiais metais siekia vis naujų rekordų, kurie nuolat patraukia vilniečių ir sostinės svečių dėmesį. Rekordai Štai 1999 m. birželio 12 d. Radijo dienos proga organizuoto bėgimo į TV bokštą metu Petras Pranckūnas greičiausiai – per 5 min. ir 3,8 s – evakuaciniais laiptais užbėgo į r...
Sportas
“Pirmą kartą istorijoje lietuviai rimtai įkrėtė latviams”, - po savaitgalį Klaipėdos rajone vykusių tarptautinių burlentininkų varžybų “Baltic Cup” pirmojo etapo džiaugsmo neslėpė organizatorius ir teisėjas Mindaugas Čirvinskas. Vėjuotos oro sąlygos džiugino tiek organizatorius, tiek dalyvius – pavyko įvykdyti visas numatytas disciplinas: slalomo, formulės, „Hydrofoil”, „Raceboard” bei „Techno 293”. Geriausius rezultatus lietuviams pavyko pademonstruoti sl...
Sportas
Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkai pergalingai pradėjo žygį LFF taurės turnyre. Trečiojo etapo rungtynėse žalgiriečiai svečiuose 2:0 (0:0) įveikė Klaipėdos „Atlantą“. Įvarčius nugalėtojai įmušė tik pačioje rungtynių pabaigoje. 88-ąją minutę po kampinio galva pasižymėjo Rolandas Baravykas, o po dviejų minučių puikiai sužaidė prieš vartininką iššokęs Liviu Antalis – 2:0.   Startinėje sudėtyje treneris Marekas Zubas šį kartą neatliko jokių keitimų – komanda ma...