Lucasas: iš išorės kurstomas separatizmas – grėsmė nacionaliniam saugumui

Komentaro autorius - Europos politikos analizės centro viceprezidentas ir britų savaitraščio „The Economist“ vyresnysis redaktorius E.Lucasas.

Kuo skiriasi tautų apsisprendimo judėjimai Katalonijoje, Kryme, Kosove, Kvebeke ir Škotijoje? Kodėl Vakarai laiko Krymo balsavimą dėl prisijungimo prie Rusijos negaliojančiu, bet pripažino Kosovo nepriklausomybę?

Šie klausimai gali pasirodyti sudėtingi – ypač tiems, kurie Šaltojo karo metais agitavo už pavergtųjų tautų teises.

Patogiausias būdas atsakyti į šiuos klausimus yra pasižiūrėti į moralinį bei istorinį kontekstą. 1989–1991 metais komunistinė totalitarinė valdžia ir Kremliaus kolonializmas buvo palikęs tokį nuodingą pėdsaką, kad šalys rinkosi sau patogiausius kelius į laisvę, ir pasaulis buvo tuo sužavėtas. Pralaimėjusiųjų verksmai, pavyzdžiui, Estijoje bei Latvijoje įstrigusių sovietmečio migrantų teisės, atsidūrė antrame plane. Imperijų skilimas yra keblus dalykas, bet svarbiausi turi būti nukentėjusiųjų interesai. Kaltinimai dėl iškilusių keblumų turėtų būti kreipiami kitur, pirmiausia – imperialistams.

Taip pat kyla klausimas dėl centrinės valdžios elgesio su periferija. Belgradas daugybę metų žiauriai elgėsi su Kosovu, o Ukraina dosniai suteikė Krymui autonomiją. 1998–1999 metais šimtai tūkstančių kosoviečių buvo priversti bėgti, kad išsigelbėtų nuo Slobodano Miloševičiaus režimo. Tuo tarpu rusai Kryme turėjo netgi daugiau politinių ir teisinių laisvių nei jų tautiečiai Rusijoje.

Tikroji žmogaus teisių problema buvo Krymo totorių patiriama priespauda; dabar jų padėtis – dar prastesnė.

Pagal tokį vertinimą dabartis yra svarbesnė už praeitį. Iš gyvosios atminties išblėsusios istorinės neteisybės kelia liūdesį, tačiau dabar gyvenančiųjų teisės tai nusveria.

Tautos, siekiančios pasinaudoti apsisprendimo teise demokratiškoje ir teisinėje valstybėje, galbūt nori vartoti tokią pat romantinę retoriką kaip išsivaduoti bandančios tautos, bet iš tikrųjų tokios teisės jos neturi. Kad ir kaip besiskųstų, Katalonija nėra „okupuota“ Ispanijos – kitaip negu Estija, Latvija ir Lietuva, kurios buvo okupuotos Sovietų Sąjungos. Škotijos nėra prispaudusi Anglija; ji yra globojama ir kartais ignoruojama, bet tai tik kelia susierzinimą.

Vis dėlto centrinės vyriausybės neturi visiškos laisvės taikyti bet kokią joms tinkančią valdymo formą. Gryna teisinė pozicija greičiausiai bus sutikta neigiamai, ypač jei ją įgyvendinti bus bandoma jėga. Atrodo, kad Ispanijos vyriausybė šito nesuvokia.

Tačiau į tautų atsiskyrimo klausimus reikia pažiūrėti apgalvotai ir neskubotai. Pirmiausia svarbu apibūdinti demos (valstybės visuomenę), kuri, tiesiogiai ar netiesiogiai, yra sprendimus priimantis subjektas. Tai gali būti ir suinteresuotas regionas, ir, pavyzdžiui, nacionalinis parlamentas. Svarbios ir teisinės gairės: jei egzistuoja konstitucija, jos turėtų būti laikomasi, o ne nepaisoma. Jei ją reikia pakeisti, kad būtų išspręstas tautos apsisprendimo klausimas, pokyčių iniciatoriai turėtų turėti labai įtikinamų argumentų, kad sulauktų jiems reikalingos paramos.

Klausimai, susiję su tautų apsisprendimu yra sudėtingi, taigi referendumai nebūtinai visais atvejaus yra vertingi. Jie priešina, nors tikrasis tikslas turėtų būti kompromisas. Galbūt plebiscitai atsako į vieną klausimą, bet iškelia daug kitų.

Be to, ne visada egzistuoja tik vienas pasirinkimas iš dviejų – visiška nepriklausomybė arba status quo. Daugelį kalbinių, kultūrinių ar religinių skirtumų galima palengvinti autonomija, jei laikomasi liberalios, demokratinės politinės tvarkos.

Galiausiai, užsienio šalių įsikišimas nėra naudingas. Jei vietinis separatistinis judėjimas turi atvirą arba slaptą paramą iš išorės, tai pradeda atrodyti kaip grėsmė nacionaliniam saugumui, o ne autentiška regioninio identiteto išraiška. Ir jeigu ta išorinė jėga – Kremlius, tuomet pavojaus varpai turėtų skambėti kurtinamai garsiai.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

E.Lucasas komentaras politika
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Laisvalaikis
Jaučio ženklą, kaip įprasta, globos Mėnulis ir Venera. Kai kurie gyvenimo įvykiai gali pasisukti netikėtai. Nepaisant to, kad spalį būsite kupinas jėgų, neskubėkite daryti išvadų. Geriau energijos antplūdį išnaudokite efetyviai – pvz. spręsdamas problemas. Galima nauja pradžia, norėdamas įgyvendinti savo svajones, įdėkite pastangų, neužtenka tik norėti. Vertėtų paklausyti aplinkinių patarimų, neatsiskirkite nuo žmonių. Pasigirkite savo pasiekimais, supratę...
Įvykiai
Lietuvos šimtmečio proga penkerius metus vykusį Vilniaus sporto festivalį buvo nuspręsta išplėsti organizuojant kultūros parodą, kurioje savo vykdomą veiklą pristatys kultūros ir meno įstaigos, įvairaus pobūdžio kultūrinio užimtumo skatinimo iniciatyvos. Sporto ir kultūros festivalis leis visiems lankytojams atrasti savo mėgstamą užsiėmimą. Kultūros dalies, vyksiančios rugsėjo 29-30 dienomis „Litexpo“ centriniuose rūmuose, programą sudaro daug įvairių užsi...
Sveikata
Nemalonūs dariniai ant odos – karpos – dažniausiai atsiranda užsikrėtus tiesiogiai nuo jų turinčio žmogaus arba per virusais užkrėstus daiktus. Tačiau tokiam plitimui labai didelė įtaką turi ir imunitetas, bendra sveikata, rūpinimasis oda. Kuo silpnesni esame, tuo lengviau užsikrėsti. Ir nors labiausiai paplitusios paprastosios karpos dažniausiai išauga vaikams ir paaugliams, tačiau nei vienas nėra apsaugotas nuo jų atsiradimo. Kaip išvengti šių darinių an...
Interviu
Ar cholesterolis yra žmogaus draugas, ar priešas? Tai, kad cholesteroliui suverčiama vis daugiau kaltės dėl įvairių širdies ir kraujagyslių ligų, gydytoja kardiologė medicinos mokslų daktarė Milda Kovaitė vadina šio amžiaus kertiniu akmeniu. Iš tikrųjų cholesterolis yra būtina žmogaus organizmui medžiaga. Kiekvienas gimęs kūdikis turi cholesterolio. Tai – energetinė statybinė medžiaga, reikalinga hormonų sintezei. Bėda ištinka tada, kai cholesterolio būna...
Laisvalaikis
Rudenėjant, parduotuvių lentynos gražėja nuo sezono derliaus gėrybių – jau prieš kelis tūkstančius metų Centrinėje bei Pietų Amerikoje augintų cukinijų bei iš Meksikos kilusių moliūgų gausos. Daržovių, kurios ne tik puikiai prigijo mūsų klimatinėje aplinkoje, bet tapo ir itin pamėgtomis. Dalinamės patarimais, kaip išsirinkti geriausius moliūgus ir cukinijas bei kur juos panaudoti. Cukinijos – sodrių spalvų bei blizgios Rinkdamiesi cukiniją, atkreipkite dėm...
Naudinga!
Milijonai žmonių kenčia nuo nemigos ir miego trūkumo. Miego sutrikimus lemia tiek mediciniai, tiek psichologiniai veiksniai, kiekvienas atvejis individualus.  Norėdami įveikti nemigą, išbandykite šiuos metodus:  1. Apsilankykite pas šeimos gydytoją. Jam nurodykite visas galimas medicinines ar psichologines nemigos priežastis. Detaliai nupasakokite savo miego sutrikimą. Nemigos priežastys įvairios, tai gali būti neramių kojų sindromas (NKS), miego apnėja,...
Video
Atlikėja, dainų autorė Marija Akelan pristato naująjį vaizdo klipą dainai „ The Morning Sun “, kuriame Agnės Kavaliauskaitės ir Tomo Legenzovo dueto šokis perteikia dviejų žmonių istoriją. Marija: - Daina „ The Morning Sun “ apie dviejų žmonių tarpusavio santykius ir savęs suvokimą bei naująjį atradimą juose. Taip išeina, kad ir vėlgi, tai daina apie meilę. Meilė yra paprastas žodis, kol mes patys nesuteikiame jam tam tikros reikšmės. Mūsų jausmai, bendra...
Įvykiai
Popiežiui Pranciškui lankantis Vilniuje, mieste keisis eismo srautai, viešojo transporto trasos, atskirose sostinės dalyse bus ribojamas ar visai draudžiamas eismas, todėl šeštadienį ir sekmadienį kelionė į Vilniaus oro uostą gali trukti ilgiau nei įprasta. „Popiežiaus Pranciškaus vizitas – neeilinis ir didelis įvykis, dėl kurio mieste žmonių bus daugiau nei visada, o judėjimo galimybių – mažiau nei įprasta. Todėl visus, kurie šį šeštadienį ar sekmadienį k...
Nuotraukų albumas
Likus vos dviem dienoms iki popiežiaus Pranciškaus vizito Lietuvoje, Vilniaus mieste vyksta paskutinieji pasiruošimo darbai. Gatvėse statomos užkardos, pagrindinių miesto aikščių prieigose rengiami ekranai, be to, sustiprintos ir policijos pajėgos. Prie visų pagrindinių vietų, kur pasirodys popiežius, bus įrengti didžiuliai ekranai, kad kiekvienas susirinkęs galėtų pamatyti Šventajį Tėvą. Gatvėse, kuriomis popiežius keliaus papamobiliu, statomos užkardos,...