„Maisto banko“ savanoriai: parama keičia žmonių gyvenimus

Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ savanoriai teigia, jog labdaros iniciatyvos keičia žmones. Skurstantieji, sulaukę paramos maistu, geba atsitiesti ir pradėti gyvenimą iš naujo. Savanoryste užsiimantys jaunuoliai išmoksta padėti silpnesniam, o vyresni žmonės patiria gyvenimo džiaugsmą ir pilnatvę.

Deimantė Žebrauskaitė

Didėjantis savanorių skaičius nuteikia optimistiškai

„Labdaros ir paramos organizacijų darbuotojai ir savanoriai kasdien susiduria su realybe, kurios kiti gyventojai gali ir nepastebėti. Dabartinėje kultūroje mes esame įsitikinę, kad kiekvienas atsako už savo likimą, taip pat – ir už finansinį gerbūvį. Tuo tarpu mums tenka matyti, kaip žmonių gyvenimai griūna dėl netikėtų ir nesuplanuotų aplinkybių. Daugiausiai, ką galime padaryti – tai ištiesti pagalbos ranką, kad skurstantieji gebėtų išlipti iš kritinių situacijų“, – teigia „Maisto banko“ vadovė Deimantė Žebrauskaitė.

Anot jos, daugiausiai norinčiųjų savanoriauti sulaukiama didžiuosiuose miestuose. D. Žebrauskaitė sako, kad įvairios socialinės akcijos padeda atkreipti dėmesį į savanorystę ir pritraukti naujų žmonių. Neseniai prasidėjus socialinei akcijai „Gera kaina – Geras darbas“, labdaros organizacijos vadovė teigia iš kelių regionų sulaukusi du kartus daugiau naujų kandidatų anketų nei įprastai.

„Per dvi pirmąsias akcijos savaites iš Vilniaus regiono sulaukėme 44 pasisiūlymų savanoriauti, kai vidutiniškai būna 18. Iš Šiaulių, Panevėžio gavome 13 anketų, kai tuo tarpu per metus būna vos viena kita“, – džiaugėsi D. Žebrauskaitė.

Kasdien mato vis kitą gyvenimo pusę

„Maisto banko“ surenkamas maistas skurstančiųjų šeimas pasiekia savanorių dėka. Jie paaukotą maistą surenka iš prekybos centrų, išrūšiuoja maisto sandėliuose, išdalina įvairioms socialinėms organizacijoms, besirūpinančiomis skurdžiai gyvenančiais žmonėms.

„Ne visuomet įvertiname, kad tokie paprasti dalykai kaip paaukotas maistas žmonėms suteikia vilties ir jėgų nepasiduoti. Per devynerius savanorystės metus mačiau daugybę istorijų, kaip žmonės, gavę paramą ir paskatinimą maistu, suranda drąsos išbristi iš sunkių situacijų. Šis visuomenės paramos gestas skurstantiesiems parodo, jog jie yra ne vieni ir turi į ką atsiremti. Parama maistu šiems žmonėms padeda toliau kabintis į gyvenimą“, – apie skurstančių šeimų realybę pasakoja „Maisto banke“ Telšiuose savanoriaujanti Aušra Jurkuvienė.

Kaip rodo „Maisto banko“ ir jo socialinių partnerių patirtis, maistu šeimai dažniausiai rūpinasi moterys – jos teikia prašymus paramai gauti, taip pat dažniau pačios ateina atsiimti maisto paketų. Kaip pasakoja A. Jurkuvienė, ji dažniausiai maistą pristato vienišoms mamoms. „Augindamos mažus vaikus, jos niekur nedirba, o vaikams ūgtelėjus išsiskiria ar vyrai jas palieka. Aukojamas maistas joms yra didžiulė paspirtis. Neretai matau, kaip, žinodamos, jog nėra paliktos užribyje, šios moterys atsitiesia, susiranda darbus ir pačios išlaiko šeimas. Jos pasakoja, kad tuomet, kai žino, kad vaikai neliks alkani, gali skirti laiko darbo paieškoms“, – priduria ilgametė Telšių „Maisto banko“ savanorė.

A. Jurkuvienė prisimena ir kitą pavyzdį, kai visai neseniai moteris, kuri gaudavo „Maisto banko“ paramą, po ketverių metų pauzės vėl susirado darbą. Aukojamas maistas neretai vienintele išeitimi tampa ir neįgaliesiems. „Lankydavau neįgalią moterį, kuri po širdies operacijos visus pinigus išleido vaistams. Vaikai išvažiavę į užsienį, jai nebėra į ką atsiremti“, – sako A. Jurkuvienė.

Savanorystė padeda subręsti

Savanoriaujantys žmonės pabrėžia ir kitą šios veiklos pusę – keičiasi ne tik remiamų šeimų gyvenimas, bet ir savanorių pažiūros.

„Savanoriauti ėjau norėdama surinkti mokyklai reikalingas neatlygintinos veiklos valandas. Tačiau man čia taip patiko, kad užsilikau daug ilgesniam laikui nei planavau. Viena vertus, susiradau daugybę bendraminčių ir draugų, kita vertus išmokau bendradarbiauti ir organizuoti. Žinau, kokių tikslų ir kaip turiu pasiekti, tai man labai patinka“, – apie savanorystės naudą pasakoja dvejus metus Vilniuje savanoriaujanti moksleivė Emilija Krukauskaitė.

Mokiniai ir paaugliai dažnai prisijungia prie savanorystės akcijų ir, kaip teigia su jais dirbanti A. Jurkuvienė, po šios veiklos jie išeina visiškai pasikeitę. Tampa atidūs aplinkai, geba atpažinti skurstančias šeimas savo bendruomenėje, pradeda suprasti bendraklasius, kurių šeimos gyvena skurdžiau. „Jie susiformuoja visiškai kitokį pasaulio vaizdą ir geba į jį tinkamai atreaguoti“, – sako A. Jurkuvienė.

Trūksta priemonių

Kalbėdamos apie „Maisto banko“ savanorių kasdienybę, Aušra ir Emilija dažnai pabrėžia maisto surinkimui ir saugojimui tinkamų priemonių stoką. Aušra Telšiuose maisto produktus visada surenka savo automobiliu, nes Telšiuose visa savanorių komanda teturi tik šią transporto priemonę. Vilniaus savanoriai visam miestui ir rajonui turi tris automobilius, tačiau jie dažnai genda – kartais komandos yra priverstos sustabdyti savo kelionę pusiaukelėje dėl gedimų.

15,8 tūkst. skurstančiųjų aptarnaujantys vilniečiai savanoriai turi tik vieną sandėlį ir vieną pramoninį šaldytuvą, labai stinga termodėžių ir šaltkrepšių.

„Mes dedame visas pastangas, kad surinktas maistas žmones pasiektų šviežias. Iš esmės dėl savanorių entuziazmo mums pavyksta gerai suorganizuoti visą procesą. Visgi mes negalime iš rėmėjų priimti ir žmonėms dalinti nei šviežios mėsos, nei žuvies, nes šiuo metu tiesiog neturime tam tinkamų sąlygų“, – sako vilnietė E. Krukauskaitė.

Pasak „Maisto banko“ vadovės D. Žebrauskaitės, be automobilių su šaldymo įranga šiuo metu organizacijos sandėliams skirtinguose regionuose reikalingiausi šaldikliai, autokrautuvai didžiausias maisto apyvartas turinčiuose sandėliuose Vilniuje ir Kaune, stelažai maisto produktams sandėliuoti, pramoninių šaldytuvų Panevėžio ir Šiaulių regionų sandėliams. Savanoriai surinktus ir į sandėlius pristatomus produktus priversti rūšiuoti susilenkę prie dėžių, o autokrautuvais būtų galima gerokai paspartinti jų sutvarkymą ir paskirstymą maisto produktus skurstantiems išdalinančioms organizacijoms.

maistobankas savanorystė
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Veidai
Šį kartą pakalbinome muzikinio projekto "Lietuvos balsas" dalyvį, atlikėją, dainų autorių ir kūrėją Kristijoną Vaičiukauską. Vaikinas, nuo vaikystės svajojęs dainuoti, pasirodęs projekte privertė visus aikčioti, jo balso pavydėtų daugelis. Plačiau apie jo kasdienybę, norus, siekius bei kūrybą.  Labas, Kristijonai! Pradėkime nuo to ar dažnai tenka duoti interviu? Šiuo metu ne. „Lietuvos balso“ metu teko interviu dalinti kur kas dažniau, bet kadangi dabar es...
Testas!
Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo.   Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Imsitės iššūkio? Testo atsakymas: klaida ne skaičiuose, kurie krenta į akis, o sakinyje. Žodis RASTI kartojasi du kartus.
Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Įvykiai
Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) distribucijos ir technologijų vystymo centru Baltijos jūros regione siekianti tapti Klaipėda, gegužės 15-16 dienomis, suburs šioje sferoje proveržį kuriančių verslo organizacijų atstovus. „Klaipėda LNG Forum 2019“ – didžiausias iki šiol uostamiestyje organizuotas SGD tematikos renginys, pateiksiantis itin platų įžvalgų spektrą apie skirtingas šios industrijos sritis. Forumą organizuoja Lietuvos SGD klasterio partneriai Kla...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...