Penki universitetai prarado daugiau nei pusę pirmakursių

Penki universitetai šiemet surinko perpus mažiau pirmakursių nei pernai, rodo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenys. Remiantis paskelbta statistika, liūdniausia situacija - Kazimiero Simonavičiaus universitete, kur šiemet studijuoti norą pareiškė net 74 proc. mažiau pirmakursių nei pernai. Į valstybės finansuojamą vietą čia įstojo vienas jaunuolis, į valstybės nefinansuojamas – 37.

Nedaug nuo pastarojo universiteto atsiliko ir Šiaulių universitetas, surinkęs 60 proc. pirmakursių mažiau nei praėjusiais metais. Valstybė čia finansuos 40 pirmakursių studijas, dar 46 priimti į valstybės nefinansuojamas vietas.

Aleksandro Stulginskio, Mykolo Romerio, Lietuvos edukologijos universitetai prarado apie pusę pirmakursių. Nedaug iki to trūksta Klaipėdos universitetui, per bendrąjį priėmimą patvirtinusiam 307 pirmakursių prašymus.

A.Stulginskio universitete šiemet valstybė mokės už 187 jaunuolių studijas, 80 pirmakursių patys finansuos savo mokslą. Tuo metu pernai ši aukštoji mokykla priėmė daugiau kaip 300 pirmakursių į valstybės nefinansuojamas vietas. M.Romerio ir Edukologijos universitetai surinko perpus mažiau studentų ir į valstybės finansuojamas, ir į nefinansuojamas vietas.

Paraleliai universitetai vykdė ir tiesioginį priėmimą, kurio rezultatai neatsispinti LAMA BPO duomenyse. Pavyzdžiui, per bendrąjį priėmimą 400 studentų priėmęs Mykolo Romerio universitetas dar 228 priėmė tiesiogiai (iš jų per 150 – užsieniečiai), BNS nurodė universitetas.

Klaipėdos universitetas savo ruožtu šią savaitę skelbė, kad, be kita ko, į bakalauro studijas jau priėmė 80 užsieniečių, jis priėmė ir 113 kolegijų absolventų, įstojusių į sutrumpintas studijas ir siekiančių įgyti universitetinį bakalauro kvalifikacinį laipsnį, bei 74 kolegijų absolventų, įstojusių į papildomas studijas ir siekiančius įstoti į magistrantūrą universitete. Skelbta, kad institucinis priėmimas į KU dar tęsiasi.

Šiemet stojantieji per bendrąjį priėmimą su aukštosiomis mokyklomis iš viso sudarė 21 tūkst. 448 studijų sutartis, pernai jų buvo 23 tūkst. 663. Su universitetais pasirašyta 11 tūkst. 413 sutarčių (pernai – 13tūkst. 294), su kolegijomis – 10 tūkst. 35. Valstybė iš viso finansuos 13 tūkst. 886 pirmakursių studijas.

Valstybės finansuojamų studijų vietų sutartis su universitetais pasirašiusiųjų vidutinis konkursinis balas siekia 6,81, teigia LAMA BPO. Aukščiausią vidutinį konkursinį balą šiemet turi priimtieji į ISM Vadybos ir ekonomikos universitetą (8,34), Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (8,04) ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetą (7,9). Valstybės nefinansuojamose vietose studijuosiančiųjų vidutinis konkursinis balas – 5,12, jis aukščiausias Lietuvos sveikatos mokslų universitete ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

Valstybės finansuojamų studijų vietų sutartis su kolegijomis pasirašiusiųjų vidutinis konkursinis balas siekia 4,16, o nefinansuojamose – 2,83.

Anot pranešimo, nuo praėjusių metų nedaug pakito populiariausiųjų programų dešimtukai. Universitetų dešimtuke pirmųjų pozicijų neapleidžia programų sistemų studijų programa Kauno technologijos universitete ir medicina Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Kolegijose pirmąsias keturias dešimtuko vietas užima Vilniaus kolegijos vykdomos studijų programos. Čia iš pernai buvusios ketvirtosios vietos į pirmąją vietą šoktelėjo programų sistemų studijų programa, antrojoje vietoje liko tarptautinio verslo programa, trečiojoje – bendrosios praktikos slauga.

Daugiausia – 343 – valstybės finansuojamų vietų surinko Kauno technologijos universiteto programų sistemų programa. Antrą vietą užima Vilniaus universiteto ekonomikos studijų programa, čia nemokamai studijuos 199 asmenys, trečią – tos pačios aukštosios mokyklos politikos mokslai su 154 valstybės finansuojamomis vietomis.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

universitetai pirmakursiai švietimas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Daugiau kaip 40 Lietuvos profesinių sąjungų vieningai skelbia palaikymą mokytojams ir rengia masinę protesto akciją „Paskutinis skambutis“. Sekmadienį, 14 valandą numatomos eitynės ir protesto mitingas prie Vyriausybės. Su mokytojais ir už mokytojus. Šia akcija norima parodyti, kad pedagogai yra ne vieni ir  visuomenė solidarizuojasi su mokytojais ir kad  kiekvieno mokytojo reikalas tampa bendru reikalu.  14 valandą gyva žmonių grandine susikabins rankomis...
Įvykiai
Gruodžio 3 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vyko padėkos vakaras, į kurį  susirinko daugiau nei keturi šimtai savanorių iš visos Lietuvos, paskyrusių savo laiko Lietuvai – įvairioms savanorystės veikloms. Filharmonijoje vyko vieno iš kertinių valstybės atkūrimo šimtmečio projektų „Šimtmečio dovanos“ finalinis renginys. Vos kiek daugiau nei prieš metus startavęs „Šimtmečio dovanų“ projektas suvienijo daugiau nei 400 000 žmonių, kurie Lietuvai padova...
Gamta
„Pastarąjį dešimtmetį Kalėdos daug dažniau būna su lietumi nei su sniegu. Aš sakyčiau, kad labiau reikėtų tikėtis Kalėdų be sniego“, – portalui LRT.lt sako VU Geomokslų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas, klimatologas Justinas Kilpys. Kad per šventės galėsime džiaugtis sniegu, negarantuoja ir etnologas Libertas Klimka, kuris dar rudenį pasinaudojo liaudies išmintimi ir nuspėjo, kad žiema bus be didesnių šalčių.  Galimi staigūs svyravimai ir Kalėdos b...
Laisvalaikis
Pastaraisiais metais nuolat augantis vergų skaičius rodo, kad visuotinės žmogaus teisių deklaracijos skelbimai dėl vergovės ir prekybos žmonėmis uždraudimo gali virsti tuščiu garsu, jei tokiems reiškiniams nebus aktyviai priešinamasi. Tai, kad dabar nemažai civilizuoto pasaulio žmonių džiaugiasi laisve, yra didelis, neseniai iškovotas laimėjimas, dalinė pergalė prieš vieną nemaloniausių ir seniausių institucijų – vergovę. Ji buvo žinoma visuose žemynuose (...
Laisvalaikis
Į Lietuvą, Vilniaus „Siemens“ areną, pirmą kartą atvykstančios trupės „The Illusionists“ magas portugalas Luis de Matos vadinamas Magijos meistru. Jis magijos klasikos ekspertas, sukaupęs daugiau nei 5 tūkst. magijos knygų, parašytų nuo XVI a., biblioteką ir pelnęs ne vieną dešimtį garbių apdovanojimų. Per futbolo stadiono Porto mieste, Portugalijoje, atidarymą jis vienu metu pradangino 52 001 šilkinę nosinaitę ir pateko į Gineso rekordų istoriją. „Aš esu...
Laisvalaikis
Atvėsus orams ir užšalus sekliesiems šalies vandens telkiniams, aplinkosaugininkai primena žvejams mėgėjams, kad privalu laikytis žvejybos ant ledo reikalavimų ir elgtis atsakingai. Artimiausiomis dienomis, kaip praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LHMT), ledo danga jau susidarys ir vidutinio gylio ežeruose. Ledas laikomas nesaugiu, jeigu yra plonesnis nei 7 cm. Jis formuojasi nuo priekrantės zonos, todėl yra saugus tik...
Laisvalaikis
Lietuvos kino centras visuomenei pristato tris naujai restauruotus kino filmus. Po 60-ies metų į šalies kino teatrų ekranus sugrįžta naujai atgimęs pirmasis lietuviškas filmas vaikams, režisieriaus Vytauto Mikalausko „Žydrasis horizontas" (1957), pripažinimą pelnęs debiutinis Vytauto Žalakevičiaus ilgametražis filmas „Adomas nori būti žmogumi" (1959) ir kiek jaunesnė legendinė Gyčio Lukšo psichologinė drama „Vasara baigiasi rudenį" (1981), kuriai išvysti d...
Įvykiai
Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 28 d. priėmė nutartį civilinėje byloje, kurioje nagrinėjo UAB „Small Planet Airlines" vadovo prašymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įmonei. Spręsdamas klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, teismas vertino įmonės pateiktus restruktūrizavimo plano metmenis, teikiamus finansinę padėtį pagrindžiančius dokumentus, taip pat - įmonės mokumą ir veiklos tęstinumą. Teismas nustatė, kad bendrovė, turėdama te...
Laisvalaikis
Jokių patvirtintų žinių apie Šv. Kotrynos asmenybės istoriškumą nėra. Anot legendos, ji turėjo būti gimusi ir gyvenusi Aleksandrijos mieste Egipte III a. pb. − IV a. pr. Tyrinėtojas Joseph Simon Assemani (1687–1768) siejo ją su istorine kilminga Aleksandrijos moterimi, kuriai buvo pasiūlyta tapti imperatoriaus Maksentijaus meiluže, tačiau jinai atsisakė. Po to buvo persekiota imperatoriaus, jos turtas konfiskuotas, pati ištremta. Rufinas Akvilietis ją vadi...