Penki universitetai prarado daugiau nei pusę pirmakursių

Penki universitetai šiemet surinko perpus mažiau pirmakursių nei pernai, rodo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenys. Remiantis paskelbta statistika, liūdniausia situacija - Kazimiero Simonavičiaus universitete, kur šiemet studijuoti norą pareiškė net 74 proc. mažiau pirmakursių nei pernai. Į valstybės finansuojamą vietą čia įstojo vienas jaunuolis, į valstybės nefinansuojamas – 37.

Nedaug nuo pastarojo universiteto atsiliko ir Šiaulių universitetas, surinkęs 60 proc. pirmakursių mažiau nei praėjusiais metais. Valstybė čia finansuos 40 pirmakursių studijas, dar 46 priimti į valstybės nefinansuojamas vietas.

Aleksandro Stulginskio, Mykolo Romerio, Lietuvos edukologijos universitetai prarado apie pusę pirmakursių. Nedaug iki to trūksta Klaipėdos universitetui, per bendrąjį priėmimą patvirtinusiam 307 pirmakursių prašymus.

A.Stulginskio universitete šiemet valstybė mokės už 187 jaunuolių studijas, 80 pirmakursių patys finansuos savo mokslą. Tuo metu pernai ši aukštoji mokykla priėmė daugiau kaip 300 pirmakursių į valstybės nefinansuojamas vietas. M.Romerio ir Edukologijos universitetai surinko perpus mažiau studentų ir į valstybės finansuojamas, ir į nefinansuojamas vietas.

Paraleliai universitetai vykdė ir tiesioginį priėmimą, kurio rezultatai neatsispinti LAMA BPO duomenyse. Pavyzdžiui, per bendrąjį priėmimą 400 studentų priėmęs Mykolo Romerio universitetas dar 228 priėmė tiesiogiai (iš jų per 150 – užsieniečiai), BNS nurodė universitetas.

Klaipėdos universitetas savo ruožtu šią savaitę skelbė, kad, be kita ko, į bakalauro studijas jau priėmė 80 užsieniečių, jis priėmė ir 113 kolegijų absolventų, įstojusių į sutrumpintas studijas ir siekiančių įgyti universitetinį bakalauro kvalifikacinį laipsnį, bei 74 kolegijų absolventų, įstojusių į papildomas studijas ir siekiančius įstoti į magistrantūrą universitete. Skelbta, kad institucinis priėmimas į KU dar tęsiasi.

Šiemet stojantieji per bendrąjį priėmimą su aukštosiomis mokyklomis iš viso sudarė 21 tūkst. 448 studijų sutartis, pernai jų buvo 23 tūkst. 663. Su universitetais pasirašyta 11 tūkst. 413 sutarčių (pernai – 13tūkst. 294), su kolegijomis – 10 tūkst. 35. Valstybė iš viso finansuos 13 tūkst. 886 pirmakursių studijas.

Valstybės finansuojamų studijų vietų sutartis su universitetais pasirašiusiųjų vidutinis konkursinis balas siekia 6,81, teigia LAMA BPO. Aukščiausią vidutinį konkursinį balą šiemet turi priimtieji į ISM Vadybos ir ekonomikos universitetą (8,34), Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (8,04) ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetą (7,9). Valstybės nefinansuojamose vietose studijuosiančiųjų vidutinis konkursinis balas – 5,12, jis aukščiausias Lietuvos sveikatos mokslų universitete ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

Valstybės finansuojamų studijų vietų sutartis su kolegijomis pasirašiusiųjų vidutinis konkursinis balas siekia 4,16, o nefinansuojamose – 2,83.

Anot pranešimo, nuo praėjusių metų nedaug pakito populiariausiųjų programų dešimtukai. Universitetų dešimtuke pirmųjų pozicijų neapleidžia programų sistemų studijų programa Kauno technologijos universitete ir medicina Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Kolegijose pirmąsias keturias dešimtuko vietas užima Vilniaus kolegijos vykdomos studijų programos. Čia iš pernai buvusios ketvirtosios vietos į pirmąją vietą šoktelėjo programų sistemų studijų programa, antrojoje vietoje liko tarptautinio verslo programa, trečiojoje – bendrosios praktikos slauga.

Daugiausia – 343 – valstybės finansuojamų vietų surinko Kauno technologijos universiteto programų sistemų programa. Antrą vietą užima Vilniaus universiteto ekonomikos studijų programa, čia nemokamai studijuos 199 asmenys, trečią – tos pačios aukštosios mokyklos politikos mokslai su 154 valstybės finansuojamomis vietomis.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

universitetai pirmakursiai švietimas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Kriminalai
Vokietijos Gumersbacho teismas 29-nerių lietuviui dėl mašinos vagystės ir kitų smulkių nusikaltimų skyrė dviejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Balandžio ryte jaunuolis užpuolė 69-nerių senolę, čiupo moters rankinę ir nuvažiavo jos baltu Opel Corsa automobiliu. Praėjus dviems dienoms nuo nusikaltimo įvykdymo, Rupichterote gyvenantis lietuvis pastebėtas. Jį pamatė apie 1:15 val. nakties vogta mašina važiuojantį tarp Valdbriolio ir Rozenbacho....
Įdomu!
Pagerintas naujas rekordas – Šveicarijos laikrodžių gamintojas „Vacheron Constantin“ sukūrė kišeninį laikrodį „Referenz 57260“, kuris, pasak kūrėjų - sudėtingiausias pasaulyje. Naujajam „Referenz 57260“ modeliui funkcijų gausa neprilygsta joks kitas mechaninis laikrodis. Skirtingai nei elektroninis, mechaninis laikrodis susideda iš varžtų, krumpliaračių ir spyruoklių. Dauguma laikrodžių savininkų, pirmenybę teikia įprastoms laikrodžių funkcijoms ir dizainu...
Įvykiai
Ketvirtadienį Rygoje pristatyta lietuvių sukurta naujovė – virtualioje realybėje (VR) atkurtas Latvijos sostinės gyvenimas prieš šimtmetį. „Riga Time Jump“ pavadintą minutės trukmės vaizdą galima stebėti bet kuriame išmaniajame įrenginyje arba Domo katedros aikštėje specialiai įrengtu teleskopu. Lietuviškas sprendimas – tarp pirmųjų pasaulyje Lietuviškos įmonės „Nonsense.tv“ sukurtas sprendimas tapo vienu pirmųjų pasaulyje virtualios realybės istorinių v...
Įvykiai
Lietuvos policijos mokykloje (toliau – LPM) vakar prasidėjo būsimų kursantų atranka, kuri truks visą savaitę. Atrankoje dalyvauja 232 jaunuoliai iš visos Lietuvos, iš jų 152 vyrai ir 80 merginų. Prašymus mokytis LPM pateikė daugiau nei 500 asmenų, t.y. 573, tačiau visus reikalavimus atitiko ir tikrinimus įveikė ne visi, be to, dalis nespėjo laiku praeiti visų tikrinimo etapų, todėl atrankoje dalyvauja tik pusę iš tų, kurie pareiškė norą mokytis LPM. Daugia...
Sportas
Bėgimas – vienas paprasčiausių ir efektyviausių kardio treniruotės variantų. Nėra nieko geriau už jausmą, kai bėgdamas lieji susikaupusią energiją ir tarsi „išsivalai“ nuo neigiamų minčių bei per dieną patiriamo streso. Deja, bėgimo takelis laikui bėgant gali virsti itin atgrasiu ir nuobodulį keliančiu užsiėmimu. Todėl tam, kad treniruotė sporto klube taptų ne tik įdomesne, bet ir efektyvesne, sporto treneriai siūlo keletą būdų kardio treniruotei paįvairin...
Nuotraukų galerija
„Buvo kažkas wow!!! Sunku surasti žodžius apibūdinti visam jausmų kratiniui: ir euforija, ir džiaugsmas, ir didelis dėkingumas kiekvienam, kad tai įvyko! Ir noras vėl imtis kažko naujo: dirbti, dirbti, dirbti, - po sekmadienio vakarą Trakų pilyje nugriaudėjusio koncerto įspūdžiais dalijosi dainininkė Monika Linkytė. -Gal suprasiu rytoj, kad tai įvyko? Kol kas atrodo - neįtikėtina!“. Panašiai jautėsi ir daugelis beveik dvi valandas trukusio koncerto svečių....
Laisvalaikis
Fejeverkus išrado kinų dvasininkas Li Tianas. Fejeverkai ir šaunamieji ginklai pradėti gaminti, kai išrastas parakas. Naudodami paprasčiausias petardas, Tangų dinastijos laikais kinai leisdavo fejeverkus, tam, kad atbaidytų demonus ir piktąsias dvasias. Pirmieji fejeverkai buvo bambukas pripildytas salietra, medžio anglimis ir siera. Toks „sprogstamasis bambukas“ „atbaidydavo“ epidemijas ir blogą orą. Dabar fejeverkai visame pasaulyje naudojami paminint re...
Sveikata
Prasidėjęs grybavimo sezonas jau vilioja grybų mėgėjus į miškus. Nors dėl karščių gausaus grybų derliaus nesitikima, specialistai perspėja, kad rimtoms sveikatos problemoms sukelti užtenka ir vieno nerinkamo grybo. Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro duomenimis, praėjusiais metais visoje šalyje dėl apsinuodijimo grybais į ligonines buvo paguldyta beveik pusšimtis gyventojų, nustatytas vienas mirties atvejis. Pasak specialistų, daugeliu atvejų pad...
Kultūra
Laidojimo apeigos senos kaip pasaulis. Jau pirmykščiai žmonės laidojo mirusiuosius. Esama užuominų, kad jau žiloje senovėje tikėta pomirtiniu gyvenimu. Toks požiūris nėra be pagrindo. Buvo tikimasi, jog velioniai prisikels. Todėl suprantama, kad su velioniu laidojami ir daiktai, jų galėjo prireikti po mirties. Ši tradicija gyvavo Senovėje ir ankstyvaisiais viduramžiais. Tiltas į kitą pasaulį Senosiose Šiaurės ir Vakarų Europos religijose gamta, ypač gamt...