Interviu su dėstytoju J.Čiurlioniu: nuo heroino iki Rusijos politikos

Uždusęs atidarau kabineto duris: „Atsiprašau, kad vėluoju“. Auditorijos akys nukrypsa į mane. „Neatsiprašinėk. Laikas - realiatyvus dalykas“,– atsako dėstytojas, primenantis hipį, kuris niekada dėl nieko nesigraužia. Patogiai atsilošęs savo kėdėje jis dėsto ne šiaip literatūrinius svaičiojimus, o idėjas pagrindžiančias praeities ir dabarties mokslo pasaulio istorijas.

Atsisėdęs į suolą imu klausytis paskaitos apie I.Kanto teiginius, jog pasaulio nematome tokio, koks jis yra savaime ir į galva šauna mintis: „Kodėl nesužinojus apie šį, įžvalgų, grupę „The skys“ sparčiai į priekį vedantį žmogų, daugiau?“. Taigi pristatau muzikantą, Vilniaus universiteto filosofijos katedros dėstytoją Joną Čiurlionį.

J.Čiurlionis

-Kaip pradėjote dėstyti, ką vadinate geru dėstytoju ir kodėl ši veikla Jums miela širdžiai?

-Pradėjau dėstyti neblogai, kaip man atrodė, tačiau ar taip atrodė studentams – nežinau. Nesistengiu jiems įtikti. Pats tobulėju nuolat įgydamas patirties. Geras dėstytojas yra tas, kuris profesionaliai atlieka savo darbą. Dėstymas susideda iš žinių ir pedagogikos. Geras yra tas, kuris sugeba suderinti abu komponentus. O dėstymas mielas širdžiai, kai matai, kaip tobulėja jaunos asmenybės. Ypač džiugina tie, kurie ateina nusistatę prieš filosofija, tačiau kurso metu juose pavyksta įžiebti meilę išminčiai.

-Papasakokite apie savo, kaip muzikanto, karjerą, kaip viskas prasidėjo?

-Čia daug galima būtų pasakoti... Nuo 6 metų lankiau muzikos mokyklą, tai, matyt, tada ir prasidėjo viskas. Sulaukęs 12 metų paėmiau į rankas gitarą ir iki šiol jos nepaleidžiu. Tai viskas iki to ir išsirutuliojo. Šiuo metu jau 20 metų su grupe The Skys sėkmingai koncertuojame visame pasaulyje.

-Kokią vietą filosofija užima fabriko darbininko, seimo nario, sportininko ir/ar muzikanto gyvenime?

-Labai dažnai žmonės nesusimąsto, kad jie filosofuoja, todėl didelio dėmesio į filosofiją nekreipia. Tačiau, neskaitant to, visi žmonės bent šiek tiek filosofuoja. Filosofuoja būdami vaikais, pažindami pasaulį, įsimylėdami, išsiskirdami, susidūrę su mirtimi. Todėl, nepriklausomai nuo to, koks žmogus yra, kokia jo profesija, filosofinis grūdas slypi kiekviename iš mūsų. Ne visi tik tą grūdą puoselėja ir augina.

-Kokie veiksniai dažniausiai skatina žmogų keisti savo mintis, požiūrį į aplinką ir to pasėkoje veiksmus?

-Gyvenimo veiksniai. Gyvenimas pastoviai pateikia įvairių egzistencinių situacijų, reikalaujančių vienokių, ar kitokių sprendimų. Žmogus yra dinamiška būtybė, tačiau tas dinamiškumas vystosi moralės, estetikos, tautiškumo, religijos, žiniasklaidos, mados ar kitoje aplinkoje. Mums įtaką daro daugelis šių faktorių. Kuo silpnesnė asmenybė, tuo labiau ji pasiduoda mąstymo klišėms, mados tendencijoms, autoritetų nuomonėms. Kad išsivaduotų iš šio nuomonių tinklo žmogus turi lavinti savo mąstymą, ką tiesiogiai ir daro filosofija.

-Ką galima vadinti ideologija ir kaip jinai susijusi su menu?

-Ideologija yra tam tikra bendra idėjų visuma, daranti įtaką individo, žmonių grupių, visuomenių pasaulėžiūrai. Dažniausiai ideologija yra tapatinama su politika, tačiau ji pasireiškia ir daugelyje kitų gyvenimo sferų. Menas yra viena iš jų. Menas yra žmogaus dvasinė veikla ir, kaip tokia, ji yra artima ideologijai. Ideologija gali reikštis mene, menas gali nešti savo ideologiją. Menas gali būti naudojamas kaip politikos forma, menas gali formuoti ir savarankišką politiką. Daugelis menininkų yra garsios, dažnai populiarios asmenybės, formuojančios visuomenės grupes, individų požiūrius. Tačiau be ideologinės funkcijos menas turi ir kur kas svarbesnių funkcijų.

-Kokį veikalą rekomenduotumėte perskaityti kiekvienam kebabus valgančiam, cigaretes rūkančiam, penktadieniais vienuoliką alaus išgeriančiam, saulėgrąžas viešajame transporte gliaudančiam ir treningais per metines šventes vilkinčiam jaunuoliui?

-Platono „Puota“ greičiausiai būtų per sudėtinga... Todėl rekomenduočiau Senekos „Laiškus Liucilijui“.

-Kuris filosofas, jūsų nuomone, nuėjo toliausiai, siekdamas pažinimo?

-Daug iš jų nuėjo labai toli... Kai kurie iš jų - į transcendenciją. Platonas ir Aristotelis – du patys esmingiausi filosofai.

-Kokią vietą mūsų gyvenimuose užima prabanga ir hedonizmas?

-Manau, kad labai didelę. Žmonija visais laikais buvo ir yra pinigų bei malonumų vergė. Apie tai rašė jau Aristotelis ir daugelis kitų filosofų, apie tai kalbėjo budizmas ir induizmas, krikščionybė ir islamas. Turtas, socialinis statusas, sotus gyvenimas – tai yra tai, ko daugelis siekia, klaidingai manydami, kad tai padarys juos laimingais. Štai kodėl žemėje tiek daug nelaimingų žmonių. Kalbant apie save, mėgstu komfortą, tačiau man pakankamai nedaug reikia, kad jausčiausi komfortabiliai – filosofijos ir muzikos. Na, dar gyvybiškai svarbių poreikių patenkinimo. Nesidomiu pinigais – man jie tėra tik pagalbinė priemonė darbui. Kaip rašė Epikūras: „Nei nuolatinės išgertuvės, nei triukšmingos vaikštynės, nei pasismaginimai su berniukais ar moterimis, nei pasigardžiavimas žuvimi ar dar kuo nors, ką siūlo puikiais valgiais apkrautas stalas, neteikia malonumų gyvenime''. Malonų jį padaro blaivus protas, kuris daro ir sielą ramią.

-Ar gali heroinas padėti parašyti gražią dainą?

-Nežinau. Niekada nesu jo vartojęs. Iš to, kiek žinau apie jį – nepatarčiau niekam jo vartoti (kaip ir visų kitų narkotinių medžiagų), norint parašyti dainą. Jei nemoki rašyti dainų, tai ir heroinas nepadės, o jei moki rašyti dainas, tai ir heroino neprireiks.

-Kaip vertinate šiuolaikinę Rusijos politiką, ar galite filosofiškai pažvelgti į tokios politikos egzistavimo priežastis?

-Esu moralios politikos šalininkas. Todėl šiuolaikinę Rusijos politiką vertinu neigiamai: ambicinga, bet trumparegiška ir kvailai pavojinga. Tokia situacija yra diktuojama Rusijos lyderio psichologinio tipo. Putinas bei jo šalininkai gal ir yra gudrūs, tačiau dideliais protiniais sugebėjimais ir išmintingumu nepasižymi. Rusija turėjo kozirius savo rankose po Sočio Olimpiados, tačiau viską sugebėjo pralošti su Ukrainos žemių aneksija. Dažnai ši politika primena revanšistinę 20 a. pirmos pusės Vokietijos politiką. Rusija save tiesiogiai sieja su Sovietų Sąjunga, o tai veda prie noro atkurti buvusias sienas bei įtaką pasaulyje. Rusijai būtų pats laikas išsivaduoti iš Sovietų Sajungos. Kol ji to nepadarys – kentės tiek ji pati, tiek ir aplinkiniai.

-Kas Vilniaus universitete studentų ir dėstytojų yra pervertinama, o kas - nuvertinama?

-Čia reikėtų žiūrėti individualiai. Galiu kalbėti tik labai apibendrintai. Manau, kad stipriai pervertinamas pažymys, kuris yra studentų konkurencingumo išraiška. Vis dėlto svarbiausia yra mokytis dėl žinių, o ne dėl diplomo, ar tam tikro balo. Mokymasis yra savęs tobulinimas, kas gali būti svarbiau už tai?

Šiuo atveju nuvertinamas yra dėstytojo darbas, bet tai nėra tik VU problema – tai visos valstybės problema. Dėstytojų atlyginimai yra apverktini lyginant juos su mokytojų, statybininkų ir daugelio kitų sričių atstovų. Natūraliai kyla klausimas, ar verta mokytis 10 metų, siekti daktaro laipsnio, kad gauti tokį atlyginimą, kuris yra mažesnis už 3 metus besimokiusio profesinio rengimo mokykloje? Situacija yra absurdiška ir gėdinga.

-Ką manote apie sąmokslo teorijas, apie įsivaizduojamus ar tikrus pasaulio ekonomikos ir politikos valdytojus, apie esamą ar nesamą kontrolę?

-Nesu sąmokslo teorijų šalininkas ir nieko neišmanau apie pasaulio ekonomikos ir politikos valdytojus. Tačiau žinau, kas valdo visą pasaulį, bet nesakysiu.

vilniuje.info
J.Čiurlionis interviu
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Aktualu!
Jau šį savaitgalį, rugsėjo 22–23 d., į sostinėje atvyksta Popiežius Pranciškus. Pirmąją vizito dieną (šeštadienį), kuri šiemet sutampa ir su Tarptautine diena be automobilio, viešasis transportas sostinėje bus nemokamas, todėl visi vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami keliauti autobusais ir troleibusais. Popiežiaus vizito metu Vilniuje planuojamas patogesnis ir sklandesnis viešojo transporto eismas, numatomi laikini eismo pakeitimai. Visų vizito dalyvių...
Sveikata
Daugeliui muzikos festivaliai asocijuojasi su linksmybėmis, šokiais, menais, tačiau ne ta vieta, kur žmonės galėtų pasirūpinti savo psichologine ir fizine sveikata, atvirai pasikalbėti su specialistais apie problemas. Vis tik šiuolaikiniai muzikos festivaliai vis daugiau dėmesio skiria ir šiam aspektui, o profesionalią psichologų ir toksikologų pagalbą jaunimas jau gali gauti ir kai kuriuose Lietuvoje organizuojamuose festivaliuose. Jau trečius metus po įv...
Laisvalaikis
Reguliariai sportuojant į rutiną įsitraukiama visiškai nejučia. Nors sportas — puikus įprotis, nuolat užsiimant ta pačia sportine veikla, kad ir kokia mėgiama ji būtų, po kurio laiko užsiėmimai praranda efektyvumą tiek fizine, tiek ir emocine prasme. Kad galėtum to išvengti, pateikiame keletą priežasčių, kodėl verta išmėginti naują sporto rūšį ar pratimus: Lavinami įvairesni raumenys Nepriklausomai nuo kasdienės treniruotės intensyvumo, kūnas laipsniškai...
Sportas
Pirmadienį (rugsėjo 17-osios dienos) pavakarę Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė FIBA 2019 metų pasaulio krepšinio čempionato Europos zonos atrankos antrojo etapo J grupės antrosiose rungtynėse namuose Vilniaus „Siemens“ arenoje susitiko su Nyderlandų nacionaline komanda ir po dviejų pratęsimų rezultatu 95:93 (24:16, 15:23, 18:16, 18:20, 9:9, 11:9). Lietuviai ( 8 pergalės ir 0 pralaimėjimų) toliau lieka vienvaldžiais šios grupės lyderiais, o olandai (4/4 ) y...
Video
Pirmadienį (rugsėjo 17 d.) naują savaitę žvaliai pradėti kviečiantis Jonas Nainys pristato naujausią savo darbą. Nors DJ Jovani ir dainininkės Jazzu duetas „Keep It To Myself“ vis dar yra vienas populiariausių hitų mūsų šalyje, J. Nainys muzikos mylėtojams dovanoja dar vieną naujai suskambusį kūrinį: dueto „Beissoul & Einius“ dainos „Rooftop“ remiksą. Tai nėra pirmas J. Nainio ir dueto bendradarbiavimas – pernai DJ Jovani remiksavo „Beissoul & Einius“ hitą...
Įvykiai
Televizorių rinkos naujienos ir tendencijos Dar visai neseniai 4K ir OLED buvo karštomis naujienomis televizorių pasaulyje, tačiau šių metų IFA parodoje jau buvo gausu modelių su 8K raiška bei pristatyta nauja microLED technologija, kuri turėtų tapti ekranų ateitimi. Susigulėjus įspūdžiams po kelionės į Berlyną, savo įžvalgomis apie televizorių rinkos naujienas bei tendencijas dalinasi IFA parodoje apsilankę buitinės technikos ekspertai. 8K ir dirbtinis...
Įvykiai
Besibaigiant šiltajam metų sezonui, kas rytą mus pasitinka vis labiau rudenėjantys, vėsūs, lietingi orai. Kartu su jais miškuose prasideda ir grybų sezonas, džiuginantis ne vieną miško teikiamų gėrybių ištroškusį gyventoją. Tačiau pačiame grybavimo sezono įkarštyje, išauga ir miške pasiklydusių bei kelio atgal negalinčių rasti žmonių skaičius. Policijos pareigūnai skiria ypač didelį dėmesį gaunamiems pranešimams, kurie susiję su pavojumi žmogaus gyvybei. N...
Įvykiai
Jau rytoj Klaipėdoje, Kulių Vartų gatvėje, duris atveria ypatingas objektas. Apie jį jau kurį laiką sklando kalbos, o kai kuriems yra tekę ir apsilankyti išankstiniuose atidarymuose. Tačiau šį savaitgalį – tai oficialu. Viename pastate Klaipėdos gyventojams ir miesto svečiams atidaromi rekonstruota „Švyturys Brewery“ alaus darykla ir unikalios koncepcijos „Švyturys Bhouse“ gastrobaras. Klaipėdiečiai žino – uostamiestyje trūko naujų ir įdomių vietų rengini...
Įvykiai
Jo Šventenybės Popiežiaus Pranciškaus valstybinis ir apaštalinis vizito Lietuvoje RUGSĖJO 22-23 d. oficiali programa Vilniuje: Šeštadienis , 2018 rugsėjo 22 d. ROMA-VILNIUS 7:30 val. Išvykimas lėktuvu iš Romos oro uosto /Fiumicino į Vilnių 11:30 val. Atvykimas į Vilniaus tarptautinį oro uostą 12:10 val. PASISVEIKINIMO CEREMONIJA 12:40 val. MANDAGUMO VIZITAS PAS PREZIDENTĘ Prezidentūros rūmuose SUSITIKIMAS su VALDŽIOS ATSTOVAIS, su VISUOMENĖS ATSTOVAIS ir s...