Interviu su dėstytoju J.Čiurlioniu: nuo heroino iki Rusijos politikos

Uždusęs atidarau kabineto duris: „Atsiprašau, kad vėluoju“. Auditorijos akys nukrypsa į mane. „Neatsiprašinėk. Laikas - realiatyvus dalykas“,– atsako dėstytojas, primenantis hipį, kuris niekada dėl nieko nesigraužia. Patogiai atsilošęs savo kėdėje jis dėsto ne šiaip literatūrinius svaičiojimus, o idėjas pagrindžiančias praeities ir dabarties mokslo pasaulio istorijas.

Atsisėdęs į suolą imu klausytis paskaitos apie I.Kanto teiginius, jog pasaulio nematome tokio, koks jis yra savaime ir į galva šauna mintis: „Kodėl nesužinojus apie šį, įžvalgų, grupę „The skys“ sparčiai į priekį vedantį žmogų, daugiau?“. Taigi pristatau muzikantą, Vilniaus universiteto filosofijos katedros dėstytoją Joną Čiurlionį.

J.Čiurlionis - Nuotr. V.Railos

-Kaip pradėjote dėstyti, ką vadinate geru dėstytoju ir kodėl ši veikla Jums miela širdžiai?

-Pradėjau dėstyti neblogai, kaip man atrodė, tačiau ar taip atrodė studentams – nežinau. Nesistengiu jiems įtikti. Pats tobulėju nuolat įgydamas patirties. Geras dėstytojas yra tas, kuris profesionaliai atlieka savo darbą. Dėstymas susideda iš žinių ir pedagogikos. Geras yra tas, kuris sugeba suderinti abu komponentus. O dėstymas mielas širdžiai, kai matai, kaip tobulėja jaunos asmenybės. Ypač džiugina tie, kurie ateina nusistatę prieš filosofija, tačiau kurso metu juose pavyksta įžiebti meilę išminčiai.

-Papasakokite apie savo, kaip muzikanto, karjerą, kaip viskas prasidėjo?

-Čia daug galima būtų pasakoti... Nuo 6 metų lankiau muzikos mokyklą, tai, matyt, tada ir prasidėjo viskas. Sulaukęs 12 metų paėmiau į rankas gitarą ir iki šiol jos nepaleidžiu. Tai viskas iki to ir išsirutuliojo. Šiuo metu jau 20 metų su grupe The Skys sėkmingai koncertuojame visame pasaulyje.

-Kokią vietą filosofija užima fabriko darbininko, seimo nario, sportininko ir/ar muzikanto gyvenime?

-Labai dažnai žmonės nesusimąsto, kad jie filosofuoja, todėl didelio dėmesio į filosofiją nekreipia. Tačiau, neskaitant to, visi žmonės bent šiek tiek filosofuoja. Filosofuoja būdami vaikais, pažindami pasaulį, įsimylėdami, išsiskirdami, susidūrę su mirtimi. Todėl, nepriklausomai nuo to, koks žmogus yra, kokia jo profesija, filosofinis grūdas slypi kiekviename iš mūsų. Ne visi tik tą grūdą puoselėja ir augina.

-Kokie veiksniai dažniausiai skatina žmogų keisti savo mintis, požiūrį į aplinką ir to pasėkoje veiksmus?

-Gyvenimo veiksniai. Gyvenimas pastoviai pateikia įvairių egzistencinių situacijų, reikalaujančių vienokių, ar kitokių sprendimų. Žmogus yra dinamiška būtybė, tačiau tas dinamiškumas vystosi moralės, estetikos, tautiškumo, religijos, žiniasklaidos, mados ar kitoje aplinkoje. Mums įtaką daro daugelis šių faktorių. Kuo silpnesnė asmenybė, tuo labiau ji pasiduoda mąstymo klišėms, mados tendencijoms, autoritetų nuomonėms. Kad išsivaduotų iš šio nuomonių tinklo žmogus turi lavinti savo mąstymą, ką tiesiogiai ir daro filosofija.

-Ką galima vadinti ideologija ir kaip jinai susijusi su menu?

-Ideologija yra tam tikra bendra idėjų visuma, daranti įtaką individo, žmonių grupių, visuomenių pasaulėžiūrai. Dažniausiai ideologija yra tapatinama su politika, tačiau ji pasireiškia ir daugelyje kitų gyvenimo sferų. Menas yra viena iš jų. Menas yra žmogaus dvasinė veikla ir, kaip tokia, ji yra artima ideologijai. Ideologija gali reikštis mene, menas gali nešti savo ideologiją. Menas gali būti naudojamas kaip politikos forma, menas gali formuoti ir savarankišką politiką. Daugelis menininkų yra garsios, dažnai populiarios asmenybės, formuojančios visuomenės grupes, individų požiūrius. Tačiau be ideologinės funkcijos menas turi ir kur kas svarbesnių funkcijų.

-Kokį veikalą rekomenduotumėte perskaityti kiekvienam kebabus valgančiam, cigaretes rūkančiam, penktadieniais vienuoliką alaus išgeriančiam, saulėgrąžas viešajame transporte gliaudančiam ir treningais per metines šventes vilkinčiam jaunuoliui?

-Platono „Puota“ greičiausiai būtų per sudėtinga... Todėl rekomenduočiau Senekos „Laiškus Liucilijui“.

-Kuris filosofas, jūsų nuomone, nuėjo toliausiai, siekdamas pažinimo?

-Daug iš jų nuėjo labai toli... Kai kurie iš jų - į transcendenciją. Platonas ir Aristotelis – du patys esmingiausi filosofai.

-Kokią vietą mūsų gyvenimuose užima prabanga ir hedonizmas?

-Manau, kad labai didelę. Žmonija visais laikais buvo ir yra pinigų bei malonumų vergė. Apie tai rašė jau Aristotelis ir daugelis kitų filosofų, apie tai kalbėjo budizmas ir induizmas, krikščionybė ir islamas. Turtas, socialinis statusas, sotus gyvenimas – tai yra tai, ko daugelis siekia, klaidingai manydami, kad tai padarys juos laimingais. Štai kodėl žemėje tiek daug nelaimingų žmonių. Kalbant apie save, mėgstu komfortą, tačiau man pakankamai nedaug reikia, kad jausčiausi komfortabiliai – filosofijos ir muzikos. Na, dar gyvybiškai svarbių poreikių patenkinimo. Nesidomiu pinigais – man jie tėra tik pagalbinė priemonė darbui. Kaip rašė Epikūras: „Nei nuolatinės išgertuvės, nei triukšmingos vaikštynės, nei pasismaginimai su berniukais ar moterimis, nei pasigardžiavimas žuvimi ar dar kuo nors, ką siūlo puikiais valgiais apkrautas stalas, neteikia malonumų gyvenime''. Malonų jį padaro blaivus protas, kuris daro ir sielą ramią.

-Ar gali heroinas padėti parašyti gražią dainą?

-Nežinau. Niekada nesu jo vartojęs. Iš to, kiek žinau apie jį – nepatarčiau niekam jo vartoti (kaip ir visų kitų narkotinių medžiagų), norint parašyti dainą. Jei nemoki rašyti dainų, tai ir heroinas nepadės, o jei moki rašyti dainas, tai ir heroino neprireiks.

-Kaip vertinate šiuolaikinę Rusijos politiką, ar galite filosofiškai pažvelgti į tokios politikos egzistavimo priežastis?

-Esu moralios politikos šalininkas. Todėl šiuolaikinę Rusijos politiką vertinu neigiamai: ambicinga, bet trumparegiška ir kvailai pavojinga. Tokia situacija yra diktuojama Rusijos lyderio psichologinio tipo. Putinas bei jo šalininkai gal ir yra gudrūs, tačiau dideliais protiniais sugebėjimais ir išmintingumu nepasižymi. Rusija turėjo kozirius savo rankose po Sočio Olimpiados, tačiau viską sugebėjo pralošti su Ukrainos žemių aneksija. Dažnai ši politika primena revanšistinę 20 a. pirmos pusės Vokietijos politiką. Rusija save tiesiogiai sieja su Sovietų Sąjunga, o tai veda prie noro atkurti buvusias sienas bei įtaką pasaulyje. Rusijai būtų pats laikas išsivaduoti iš Sovietų Sajungos. Kol ji to nepadarys – kentės tiek ji pati, tiek ir aplinkiniai.

-Kas Vilniaus universitete studentų ir dėstytojų yra pervertinama, o kas - nuvertinama?

-Čia reikėtų žiūrėti individualiai. Galiu kalbėti tik labai apibendrintai. Manau, kad stipriai pervertinamas pažymys, kuris yra studentų konkurencingumo išraiška. Vis dėlto svarbiausia yra mokytis dėl žinių, o ne dėl diplomo, ar tam tikro balo. Mokymasis yra savęs tobulinimas, kas gali būti svarbiau už tai?

Šiuo atveju nuvertinamas yra dėstytojo darbas, bet tai nėra tik VU problema – tai visos valstybės problema. Dėstytojų atlyginimai yra apverktini lyginant juos su mokytojų, statybininkų ir daugelio kitų sričių atstovų. Natūraliai kyla klausimas, ar verta mokytis 10 metų, siekti daktaro laipsnio, kad gauti tokį atlyginimą, kuris yra mažesnis už 3 metus besimokiusio profesinio rengimo mokykloje? Situacija yra absurdiška ir gėdinga.

-Ką manote apie sąmokslo teorijas, apie įsivaizduojamus ar tikrus pasaulio ekonomikos ir politikos valdytojus, apie esamą ar nesamą kontrolę?

-Nesu sąmokslo teorijų šalininkas ir nieko neišmanau apie pasaulio ekonomikos ir politikos valdytojus. Tačiau žinau, kas valdo visą pasaulį, bet nesakysiu.

vilniuje.info
J.Čiurlionis interviu
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Lietuvoje augant dviratininkų skaičiui vis aktualesni tampa ir jų saugumo kelyje klausimai. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad viena didžiausių problemų išlieka dviratininkų matomumas kelyje – ypač tamsiuoju paros metu. Net 82 proc. atliktos apklausos respondentų pavojingiausia su dviratininkais susijusia situacija kelyje įvardijo važiavimą dviračiu tamsiu paros metu be žibintų ar šviesą atspindinčių elementų. Policijos...
Laisvalaikis
Žiūrint į Audriaus Bružo jaunystės fotografijas jį sunku atpažinti. Ilgus, pečius siekiančius plaukus nešiojęs jaunuolis toli gražu neprimena visiems gerai žinomo aktoriaus. Tačiau gana anksti plikti pradėjęs vyras šią vasarą turėjo progą prisiminti, koks jausmas turėti plaukus: naujoje režisieriaus Tado Vidmanto komedijoje „Pats sau milijonierius“ pagrindinį Donato vaidmenį atlikęs Audrius Bružas pasipuošė vešliu kaštoninių plaukų peruku ir savo išvaizda...
Įvykiai
Išmanusis telefonas daugeliui tapo neatsiejamu kasdienio gyvenimo atributu: jis pasitarnauja mūsų darbui, poilsiui ir pomėgiams. Kita vertus, jam sugedus ar sudužus, dauguma patiriame didžiulį stresą – atskleidė „Huawei“ kompanijos užsakymu atlikto tyrimo duomenys. Tyrimas padėjo išgryninti prioritetus „Huawei“ kompanijos užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad daugiausiai – beveik 68 proc. respondentų ypač susikrimstų, jei sudaužytų savo įrenginio ekraną. A...
Įvykiai
Šiandien, liepos 12 d., Seime įvyko iškilmingas Lietuvos Respublikos Seimo posėdis, skirtas Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos priesaikai priimti. Respublikos Prezidento priesaiką priėmė Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas. Prisiekęs G. Nausėda įgijo visus Respublikos Prezidento įgaliojimus penkerių metų kadencijai. Savo inauguracinėje kalboje G. Nausėda pabrėžė, kad Prezidento priesaikos žodžiai yra jo asmeninis įsipareigojimas Tautai ir...
Laisvalaikis
Pėsčiųjų žygiai populiarėja visame pasaulyje, ne išimtis – ir Lietuva, kurioje sparčiai didėja žygiuojančiųjų bendruomenės. Tačiau šią vasarą populiarėja žygiavimas ir su augintiniais – vis daugiau žmonių renkasi aktyvų laisvalaikį gamtoje su šunimis. „Neturite motyvacijos sportuoti? Įsigykite šunį“, – sako žymus dainininkas Vaidas Baumila, šią vasarą atradęs žygius gamtoje su savo anglų kokerspaniele Bite. Norintiems pradėti žygiuoti su keturkojais, speci...
Lietuvoje
Liepos 13 dieną vykstant jau devynioliktam bardų festivaliui “Akacijų alėja” Kulautuva tradiciškai sulauks daugybės miesto svečių. Norint išvengti kamščių ir problemų parkuojant automobilius tą dieną bus padidintas autobusų, kursuojančių į miestelį, skaičius. Apie poreikį automobilį palikti namuose ir keliauti į Kulautuvą autobusu pasakoja vežėjai. “Prisiminiai iš vaikystės kai dar su tėvais važiuodavome į festivalį - puiki atmosfera, muzika ir oras. Bei i...
Įvykiai
Minint 86-ąsias S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio per Atlantą metines, Lietuvos aviacijos muziejaus filialas Lakūno S. Girėno muziejus Vytogaloje (Šilalės rajonas) liepos 19 d. kviečia į šventę „Priglauskime mažąją Lituaniką Vytogaloje“. Šventės metu visuomenei bus pristatytas dukart sumažintas legendinio lėktuvo modelis, kurį muziejui perduoda valstybės įmonė Lietuvos oro uostai. Anksčiau Vilniaus oro uosto išvykimo salę puošęs Vlado Kensgailos sukurtas 1:2...
Įvairios
Liepos 6-ąją tradiciškai minime Valstybės dieną – pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimą. Šio įvykio tikroji data ir vieta nėra žinomos – užtat netrūksta įvairių spėjimų ir versijų. Šiandien turime savotišką kalambūrą apie karūnavimą: esą, lietuviai nežino kur, bet žino kada, o baltarusiai nežino kada, bet žino kur... Pasaulyje visais laikais vyksta kova dėl praeities – daugelis tautų stengiasi susikurti kuo ilgesnę savo istoriją, nu...
Veidai
„Mano gyvenimas pasikeitė, kai man buvo 25 metai, – jaudindamasis prisimena vilnietis Zbignevas Zajančkovskis. – Buvo labai karšta diena, poilsiavome visi mamos sode, maudėmės ten esančioje kūdroje, šokinėjome nuo nedidelio tiltelio. Šokau į vandenį tada daug kartų, tačiau vienas kartas buvo lemtingas – koja slystelėjo, nukritau į vandenį tiesiai ant galvos ir atsimušiau ja į dugną... Lūžo kaklas...“ Pasak jaunuolio, jis iškart po smūgio pajuto, kad atsiti...